Viliojimo menas. Kate Carlisle

šaunu, – tarė ji ugningai. – Man labai praverstų tavo patarimai.

      – Mano?

      Kai Kelė dar kartą nusišypsojo, Brendoną pribloškė jos grožis. Velniai rautų, nejaugi tiek metų buvo aklas?

      – Tiesiog jūs tokie panašūs, – patikino ji. – Turiu galvoje, tu ir Rodžeris. Man būtų labai pravartu sužinoti tavo nuomonę.

      – Ką turi galvoje sakydama, kad mes panašūs?

      – Na, abu stiprūs, gražūs, atkaklūs. Na, tikri perfekcionistai.

      Hmm, taikliai apibūdinta. Bet jis pats visada manė, kad į viską žiūrėjo daug paprasčiau, kitaip nei broliai. Antra vertus, jam patiko epitetai stiprus ir gražus.

      Apmąsčiusi ką tik ištartus savo žodžius, Kelė švelniai pridūrė:

      – Oho, nieko keisto, kad Rodžeriui buvau per prasta.

      – Per prasta?

      Ji atsiduso.

      – Na, kuklios išvaizdos.

      – Kodėl taip manai?

      – Pats tai pasakė mane palikdamas.

      Staiga Brendonui kilo noras kam nors vožti. Pavyzdžiui, Rodžeriui į snukį.

      – Turbūt juokauji.

      – Visai ne. Brendonai, juk atsimeni, kokia buvau prieš pokyčius. Paprasta, nuobodi, sveikai atrodanti. Kitaip tariant, neišvaizdi.

      Suvokus, kad kaip tik taip visada ir manė, jam širdį sugniaužė kaltė. Tačiau į akis nekrintančią Kelės išvaizdą jis laikė pranašumu. Dabar džiaugėsi, kad už tai jos nepagyrė.

      – Nereikia pamiršti jo kilmės, – tęsė ji. – Jis juk ypatingas.

      – Ypatingas? Regis, jis netašytas stuobrys.

      Jai nepavyko sutramdyti juoko.

      – Ak, bet jis išties ypatingas. Šeima jam daro didžiulę įtaką. Jo motinos protėviai atplaukė čia pirmuoju laivu tiesiai iš Anglijos.

      – Kaip įgulos nariai, ar ne? – paklausė Brendonas ir purtydamas galvą pridūrė: – Kele, ar norėtum, kad pasirūpinčiau, jog jis būtų nukeptas? Pažįstu žmogų, kuris pažįsta žmogų, kuris galėtų imtis…

      Kelė nusikvatojo.

      – Labai malonu, bet ne. Tenoriu priversti jį gailėtis dėl žodžių, kuriuos ištarė mane palikdamas, tik tiek.

      Kurį laiką Brendonas ją tyrinėjo.

      – Jis tave įskaudino.

      Ji papurtė galvą.

      – Ne, ne, jis man pasakė tiesą, todėl turėčiau būti dėkinga.

      – Dėkinga? Kodėl?

      Kelė išspaudė šypseną.

      – Nes jo dėka pradėjau viską aiškiau matyti.

      – Pavyzdžiui – ką?

      – Savo trūkumus.

      Brendonui vėl ėmė gniaužtis kumščiai. Šį kartą veikiausiai trenktų Rodžeriui į pilvą, nes nosį mintyse jau sulaužė.

      Ji plačiai nusišypsojo.

      – Todėl ir ketinu jį susigrąžinti.

      – Ką? Susigrąžinti?

      Kurių velnių jai susigrąžinti tą padugnę? Nors ir nepažinojo, Brendonas nekentė Rodžerio.

      – Taip. – Kelė išskėtė rankas. – Dėl to ir pasikeičiau.

      Tada demonstratyviai pažiūrėjo į laikrodį ir taip užbaigė jųdviejų pokalbį. Gal ir gerai.

      – Gal užsakyti tau pietus? – ji nusuko kalbą.

      Jis dar nebaigė, bet akivaizdu, kad Kelei reikia pertraukėlės. Nekreips į tai dėmesio. Šį kartą.

      – Taip, būtų šaunu. Norėčiau sumuštinio su mėsa.

      – Šaunu. Tuojau užsakysiu.

      Brendonas palinko į priekį sėdėdamas ant kėdės.

      – Paklausyk, Kele, jei prireiktų pagalbos ar patarimo – nesvarbu ko, pažadėk, kad kreipsiesi į mane.

      – Tikrai galėčiau?

      – Žinoma.

      Tarytum stengdamasi įsitikinti jo nuoširdumu, Kelė kurį laiką neatitraukė įdėmaus žvilgsnio.

      – Esi įsitikinęs?

      – Antraip nebūčiau siūlęs.

      Kiek padelsusi tarė:

      – Na, gerai, man reikia patarimo vienu klausimu. Jei tu nieko prieš.

      – Rėžk, – pasakė jis, siekdamas kavos puodelio.

      – Tuojau grįšiu.

      Ji nuskubėjo prie savo stalo ir mažiau nei po dvidešimties sekundžių grįžo nešina pirkinių maišeliu iš žinomos prabangios apatinių drabužių parduotuvės. Giliai įkvėpusi išsitraukė keletą plonų medžiagos skiautelių ir pamosikavo jam prieš nosį.

      – Kurios tau labiau patinka, juodos kelnaitės su juostele ar paprastos raudonos?

      Antras skyrius

      Jis užspringo kava.

      Išsigandusi Kelė pribėgo ir padaužė per nugarą.

      – Jau geriau?

      – Taip, – išspaudė Brendonas. – Geriau.

      Būtų dar geriau, jei ji atsitrauktų ir putlios krūtys nesitrintų jam į ranką. Dėl Dievo meilės, jis tik žmogus. Ir ne juokais susijaudinęs.