bet dabar Kasandrai teks užgniaužti visas emocijas. Nedelsiant. Dėl informacijos nutekinimo ji jautėsi pažeminta ir įniršusi, bet visgi pasiryžusi rasti šnipą. Jei jis nebus surastas, Fyros kosmetika gali prarasti didelę sumą pinigų. Taip pat nėra garantijų, kad tas pats žmogus neišplepės ar nepavogs slaptos formulės cheminės sudėties.
Vargu ar pakaks penkių minučių nusiraminti ir deramai pasiruošti susitikimui su geriausiomis draugėmis. Lyg to būtų maža, jos iškart pastebės, kad kažkas nutiko. Ir greičiausiai įtars, kad tas kažkas turi vyrišką vardą.
Kasandra dirbo su moterimis, kurios gali pasiūlyti savo petį, jei per daug išgeri, paskolinti drabužių ir valandų valandas sėdėti tavo senelio laidotuvėse. Ketveriukę siejo įvairios paslaptys. Kasandra tuo džiaugėsi, bet tik ne šiandien.
Nuėjusi į tualetą, moteris sudrėkino veidą drėgnu tamponėliu ir pasitaisė makiažą, kuris, kaip ir dalykinis kostiumėlis, buvo savotiškas skydas.
Kai Kasandra būdavo tinkamai pasidažiusi, niekas negalėdavo suprasti, ką ji iš tiesų jaučia. Supratusi tai po Geidžo išdavystės ir nuolat slėpdama tikruosius išgyvenimus, moteris sukūrė sėkmingą, klestintį verslą. Makiažas – tai tavo sėkmės paslaptis buvo ne tik kompanijos šūkis, bet ir asmeninis Kasandros devizas.
Moteris visa širdimi troško, kad daugiau nė vienas vyras nesužinotų, kas slepiasi po tobulo makiažo kauke.
Šiek tiek nusiraminusi, Kasandra išspaudė šaltą šypseną ir išėjo iš tualeto. Netrukus prie jos pribėgo Melinda, Fyros kosmetikos administratorė, ir degančiomis akimis išrėkė:
– Prie registracijos stalo laukia vyras, kuris atkakliai tvirtina, kad yra užsirašęs susitikimui su tavimi.
Geidžas. Kai Kasandra kalbėjo apie susitikimą, turėjo galvoje, kad jis įvyks vėliau. Daug vėliau.
Kasandra galutinai neteko kantrybės.
– Nesu jam paskyrusi susitikimo. Netrukus prasidės svarbus pasitarimas.
– Taip jam ir pasakiau, bet jis vis tiek atkakliai tvirtina, kad esate susitarę. Be to, jis sukorė ilgą kelią iš Ostino. – Melinda šiek nuleido balsą. – Tiesą sakant, jis daug kartų atsiprašinėjo ir prašė patikrinti, ar nesi numačiusi dviejų susitikimų vienu metu.
Ar Geidžo įžūlumui tikrai nėra ribų?
Melindos akys taip švytėjo, kad buvo akivaizdu: ji irgi pasidavė Geidžo Brensono kerams. Bet Kesė visai netroško dar kartą tapti to niekšo auka.
– Ar esu bent kartą taip padariusi?
– Na, kiek žinau, ne, – gūždamasi atsakė Melinda. – Bet jis prašė… na, kad padėčiau su tavimi susitikti. Jis buvo toks nuoširdus…
– Ką Geidžas Brensonas veikia mūsų registratūroje? – išpyškino Trinitė Forester, vyriausioji rinkodaros specialistė. Ji atrodė tokia įsiutusi, kad jos trumpi juodi plaukai buvo kone įsielektrinę. Trinitė nuo koledžo laikų buvo Kasandros guodėja ir patikėtinė, todėl šis klausimas reiškė ne ką kita, kaip laikykitės, aš tuojau nupjausiu tam nevykėliui visus pirštus.
Kesė atsiduso. Melinda nebegali išvaryti Geidžo – jį išsyk pastebėtų kiti kompanijos darbuotojai.
– Jis čia verslo reikalais. Aš viskuo pasirūpinsiu.
Kaip viršininkė, Kasandra galėjo išvaryti Geidžą iš kompanijos teritorijos jau automobilių stovėjimo aikštelėje. Bet juk tai… Geidžas ir jo nuostabi šypsena. Ji susuko moteriai protą, o tai – pavojaus ženklas.
Visgi čia verslas. Kasandra nieku gyvu nepripažins, kad negali susidoroti su varžovu, kuris lyg niekur nieko slampinėja jos teritorijoje.
– Na, gerai, – Trinitė šypsodamasi sukryžiavo rankas ant krūtinės. – Pasirūpink juo. Spirk jam į užpakalį. Bet, žinai, vis dėlto gaila, kad toks išvaizdus vyras turi rimtų sveikatos sutrikimų.
Melinda pažvelgė į Kasandrą, tada – į Trinitę, negalėdama suprasti, apie ką šneka jos darbdavės.
– O kas jam negerai? – tyliai pasiteiravo administratorė.
– Jis alergiškas ištikimybei ir geram elgesiui, – paaiškino Trinitė. – Bet Kesė jį mandagiai išmes už pakarpos. Ar galiu pažiūrėti?
Užgniauždama dejonę, Kasandra papurtė galvą. Tai buvo jos mūšis ir ji privalo kovoti viena – jai visai nereikia pulkelio smalsių žiūrovų.
– Verčiau pasikalbėsiu su Geidžu savo kabinete. Trinite, ar gali pasakyti Harperei ir Aleksandrai, kad būsiu po penkių minučių?
Trinitė atsikrenkštė, bet nesivydama leido Kesei eiti.
– Na, gerai, bet jei neleisi mums pasimėgauti šiuo spektakliu, būk pasiruošusi viską papasakoti su menkiausiomis smulkmenomis.
Melinda nenorėjo nieko praleisti, todėl kulniavo paskui viršininkę į registratūrą neatsilikdama nė per žingsnį.
Geidžas stovėjo sukryžiavęs rankas ant krūtinės ir šonu atsirėmęs į registratūros stalą taip, tarsi viskas čia priklausytų jam. Išvydęs Kasandrą, kandžiai šyptelėjo. Kasandra pajuto virpuliukus pilve, o tai yra labai blogai. Dar daugiau: kiekvienas Geidžo veiksmas sukelia jos galvoje tikrą sumaištį ir jausmų audrą.
Sutelkusi visą drąsą ir ryžtą, Kasandra pakėlė galvą ir eidama koridoriumi pasakė:
– Pone Brensonai, galiu jums skirti penkias minutes. Vėluoju į valdybos susirinkimą.
– Ponas Brensonas, o čia man jau patinka, – mirktelėdamas sumurmėjo Geidžas. – Aš juk nusipelniau pagarbos.
Geidžas flirtuoti pradėjo kone savaime, tad Kasandra tyliai svarstė, ar pats supranta, ką daro. Ji užvertė akis, įžūliai besišypsančiam Geidžui atsuko nugarą ir žengė pro savo kabineto duris.
Geidžas lėtais žingsniais nusekė iš paskos, nenuleisdamas akių nuo jos. Nors Kasandra avėjo aukštakulnius batelius, jis vis tiek buvo už ją aukštesnis. Geidžas jautėsi svarbus ir ypatingas, nors bet kuris kitas žmogus, žengiantis į generalinės direktorės kabinetą, būtų jautęsis mažas ir menkas.
– Norėjai mane aplenkti? To nepadarytum net basomis, ką jau kalbėti apie tavo sugebėjimus avint aukštakulnius. – Geidžas apžiūrinėjo Kasandros batelius, o jo per ilgi plaukai nerūpestingai krito ant kaktos. – Beje, jie man patinka.
Kasandra akimirksniu susijaudino, ją išpylė šaltas prakaitas.
– Mūviu juos ne dėl tavęs.
Kodėl ji pasikvietė Geidžą į kabinetą? Nejaugi tai buvo pats geriausias sumanymas? Juk galėjo nesukdama galvos eiti į valdybos pasitarimą ir liepti Melindai išvaryti Geidžą.
Bet vyras nebūtų taip lengvai pasidavęs – ateitų dar ne kartą, kol galiausiai Kasandra jį priimtų.
Verčiau jau atsikratyti Geidžo kartą ir visiems laikams.
2
Kasandrai stabtelėjus prie atidarytų kabineto durų, Geidžas kilstelėjo antakius ir perskaitė užrašą:
– Vyriausioji plėtros specialistė?
Nustebimą išdavęs jo tonas šiek tiek neramino, tačiau ji viso labo šyptelėjo ir begėdiškai atsakė:
– Tai tik dėl įvaizdžio. Šiame versle stengiamės rūpintis net mažiausiomis smulkmenomis. Kadaise turėjau puikų mokytoją, kuris mane viso to išmokė.
Geidžas tik šyptelėjo, nenorėdamas Kasandros dar labiau suerzinti. Kol kas vyras nesiėmė jokių veiksmų: iš pradžių jis įeis į moters kabinetą ir žais pagal jos nustatytas taisykles. Bet, žinoma, vėliau nepraleis progos dar kartą palytėti