lyg tulžis kilo stemple į viršų: „Ir vėl grįši vėlai? – norėjau tarti. – Bet mes visai tavęs nebematome!“ Dažniausiai ponas Varlius grįždavo namo Buožgalvėlei jau seniai užmigus, o aš būdavau spėjusi pavalgyti, pažiūrėti filmą ir įsitaisiusi lovoje skaitydavau knygą. Susitepdavo sau sumuštinį ir pats vienas užmigdavo ant sofos, apšviestas blykčiojančio televizoriaus šviesos. Pametėme skaičių, kiek filmų jis pramiegojo, ir beveik kiekvieną kartą būdavau kviečiama užpildyti spragų – kaip tikra baigiamųjų scenų pasakojimo ekspertė. Rytais jis vėl išeidavo Buožgalvėlei dar miegant arba, kaip šįryt, lindėdavo vonioje kaupdamas jėgas, kad prisiverstų eiti į darbą, o aš sukdavausi lyg voverė rate, ruošdamasi pati ir rengdama kūdikį.
Sunkiausiomis dienomis už vonios durų girdėdavau nerimą keliančius kosčiojimus, ženklus, bylojančius, kad nuo įtampos jam tampo skrandį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.