Ar istorija pasikartos?. Anna DePalo

dantis.

      Grįždama į miegamąjį išsitraukė plaukų segtukus, padėjo juos ant spintelės su veidrodžiu, kurią įsigijo blusų turguje, ir atsisėdo. Pasileidusi plaukus įsmeigė akis į veidrodį ir ėmė juos šukuoti.

      Ji nebuvo išskirtinio grožio, bet vidurinėje dažnai girdėdavo kreipiantis į ją gražuole. Dabar Pija save vertino kritiškiau.

      Kas joje išdavė imkit mane? Ar jos veidas bylojo, kad ji lengvai prieinama?

      Pija atsistojusi atsiduso, išjungė naktinį šviestuvą prie lovos ir palindo po antklode. Pajuto, kaip Ponas Darsis užšoko ant lovos ir visas šiltutėlis susiraitė prie pat kojų.

      Pija pasisuko į langą, lietus barbeno į stiklą ir kambarį užliejo miesto šviesų atspindys.

      Diena buvo ilga ir turininga, ji jautėsi siaubingai išsekusi. Bet nepaisant nuovargio Pija vis dar buvo žvali.

      Viena miegamajame, savo lovoje, apsupta nakties šešėlių nustebo, kai veidą sudrėkino ašaros – seniai nebeverkė dėl Hoko.

      Hokas dar nebuvo įsibrovęs į naująją šventovę. Bet miegojo šioje lovoje.

      Prakeiktas Hokas.

      Laimei, ji daugiau jo nebepamatys. Viskas baigta, dabar yra paskutinis kartas, kai ji lieja dėl jo ašaras.

      Deja vu. Atvykęs į Glosteršyrą, vaizdingą Meltono dvarą, kuris priminė jam savąjį, įsikūrusį Oksforde Hokas apsidairė. Amžių senumo baltą pastatą supo didelis plotas kaimo kraštovaizdžio, kuris šiltą rugpjūtį vaiskiai žaliavo. Čia netgi buvo pastatyti keli filmai.

      Jo draugas Sojeris Lengsfordas, Meltono grafas, rengėsi vesti gerbiamą Tamarą Kinkeid, merginą, kurią prieš du mėnesius per neįvykusias Ventvortų – Dilingemų vestuves vargu ar kas būtų įkalbėjęs su juo pašokti.

      Nuo minties apie vestuves – Hokas nemelavo sau, kad atėjo metas, kai jo profesinė veikla sulėtėjo, o jam jau trisdešimt šešeri – ėmė slėgti pareiga susilaukti hercogo titulo paveldėtojo.

      Kai buvo jaunesnis ir nerūpestingas, susitikinėdavo su daugybe moterų. Smaginosi prisistatinėdamas jaunėliu, nors jau turėjo nuolatinį darbą finansų srityje, tačiau elgėsi visai priešingai nei atsakingasis vyresnis brolis, sosto įpėdinis.

      O dabar veda vienas jo geriausių draugų. Hokas atvyko į kuklią ceremoniją su šeima ir artimiausiais draugais. Istbridžas irgi dalyvaus – ir tepadeda jam Dievas, nes nuotaka pakvietė ir jo žmoną, Belindą Ventvort, nors ir be beveik jos vyru tapusio Todo Dilingemo.

      Hokas puikiai nutuokė, kad ne kas kitas, o Pija Lamli bus suorganizavusi šias vestuves. Sojeris jį iš anksto perspėjo. Pasirodo, Tamara Kinkeid – dar viena Pijos draugė.

      Tarsi nužengusi iš jo minčių, Pija išsmuko pro stiklines duris, atsiveriančias į terasą kitoje namo pusėje ir į žolėtą aikštelę, kur stovėjo Hokas.

      Ji atrodė jauna, žvali ir nekaltutė. Hokas staiga pajuto skaudulį. Po trejų metų, kai jis ją sutiko ir paliko, Pija atrodė tokia pati.