– padėkojo Entonis. – Tikriausiai. Gerai, mintis apie šunį netikusi, bet galbūt…
– Klausyk, gal galėtume grįžti prie darbo? Šis pokalbis mane išties slegia.
– Puiku. Vis dėlto pagalvok apie tai, ką pasakiau. – Zakas susiraukęs pažvelgė į partnerį ir Entonis kilstelėjo ranką. – Gerai, grįžtame prie darbo. Na, tai ką kužda taviškė nuojauta, kuri iš tų dviejų moterų yra eikvotojas Džonas Bredlis? – jis atidžiai nužvelgė moteris. – Seksualioji brunetė atrodo piktoka, bet tikriausiai negalima atmesti ir blondinės.
– Tau blondinė neatrodo seksuali? – Zakas papurtė galvą. – Tu visai neturi skonio. Plaukai keistoki, bet veidas gražus, o figūra puiki.
– Iš kur žinai? Jos sėdi.
– Ji buvo priėjusi prie baro pasiimti kitos šakutės. Gal aš ir senstu, bet dar nemiriau. Šviesiaplaukei tikrai būtų verta skirti šiek tiek laiko. – Zakas pašnairavo į ją. – Žinai, man atrodo, kad ji į mane žvilgčiojo.
– Kurgi ne.
– Ei. Moterys į mane žvilgčioja. Pasitaiko.
– Na, tu bent jau išnirai iš depresijos. – Entonis užmetė akį į laikrodį. – Mes čia veltui sugaišome valandą. Ar nori suimti blondinę, kad galėtum ją apieškoti, ar tiesiog išeiname?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.