Maištingasis Aleksas. Robyn Grady

kibusi į studijas, Libė nusprendė norinti dirbti tik su elitiniais sportininkais, su ta išskirtine paderme, kuriai reikėjo ne tik jų kūną, bet ir mąstyseną išmanančio žmogaus; šie neeiliniai žmonės buvo pasirengę viskam, kad vėl grįžtų į viršūnę.

      Libė tegalėjo gailėtis pati tokios galimybės negavusi.

      Vėl sutelkdama mintis į dabartį, ji sunėrė pirštus ir susidėjo rankas ant kelių.

      – Medicinos ataskaitose rašoma, kad paauglystėje jums buvo pažeistas dešiniojo peties raištis.

      Akimirkai Alekso akys apsiniaukė ir tapo tokios audringos bei tolimos, kad Libė pasijuto tarsi stojusi priešais patį velnią. Vis dėlto netrukus jis vėl nusišypsojo ir ta šypsena atrodė netgi dar labiau hipnotizuojanti nei prieš tai.

      – Nukritau nuo motociklo.

      Ji linktelėjo galva. Natūralu, kad ankstyvame amžiuje, ieškodamas aštrių pojūčių, jis pirmiausia pradėjo nuo tokių transporto priemonių.

      – Suprantu.

      – Ar jums patinka motorizuotas sportas?

      – Mane visada labiau traukė vanduo.

      – Plaukimas? Vandens slidinėjimas? Libei per kūną siūbtelėjo puikiai pažįstama entuziazmo banga, karštas energijos antplūdis. Jausdama, kaip skruostus užlieja raudonis, ji nudelbė akis į savo rankas ir delnais išlygino ant kelnių susidariusias raukšles. Ji čia ne tam, kad aptarinėtų savo praeitį.

      – Po pietų manęs laukia dar vienas susitikimas, todėl nenukrypkime nuo temos.

      Alekso žvilgsnis tapo skvarbus, vertinantis, jis atsilošė į kušetės atkaltę.

      – Kaip matau, daug dirbate, panele Henderson.

      – Nemažai.

      – Bet ne savaitgaliais.

      – Kartais tenka ir šeštadieniais.

      – Bet ne sekmadieniais? Ji sumirksėjo.

      – Ar būsiu jums reikalinga ir sekmadieniais?

      – Kol kas užteks darbo dienų.

      – Didesnę darbo dalį galėsite atlikti be mano pagalbos. Užteks kas antros dienos.

      – Dirbsime kiekvieną savaitės dieną, – griežtai pasakė Aleksas ir nusišypsojo. – Nesijaudinkite, panele Henderson, pažadu, kad dabartinis mano negalavimas ilgai netruks.

      Libė trumpam sulaikė kvapą. Šis vyras buvo gyva legenda. Gerbiamas milijonų žmonių visame pasaulyje. Jis buvo didvyris, kuriuo, vaikydamiesi vienas kitą parkuose, apsimeta vaikiščiai. Ar jis tyčia elgiasi taip pašaipiai? Ar tiesiog yra arogantiškas, nes įsivaizduoja esąs nepažeidžiamas? Libė šitai žinojo geriau nei kas nors kitas. Nepažeidžiamų nėra.

      – Kalbėjomės apie jūsų ankstesniąją traumą, – nepermaldaujamu balsu vėl prabilo Libė, – dėl kurios jūsų petys galėjo tapti pažeidžiamesnis ir nulemti vėlesnius negalavimus. Leiskite paaiškinti. – Sąnario išnirimas, lotyniškai – luksacija – tai sąnario trauma, kurios pasekmė – dažniausiai dėl staigaus smūgio – besijungiantys kaulai pasislenka ir išeina iš sąnario ribų. Sąnario kapsulė suplyšta, kremzlė ir raiščiai pažeidžiami. Subluksacijos atveju, sąnarys išnyra nevisiškai; taip gali nutikti dėl ankstesnio aplink petį esančių struktūrų pažeidimo. Abiem atvejais raumenys ir raiščiai susilpnėja, ir tam, kad būtų stabilizuotas sąnarys, reikalinga fizioterapija.

      Aleksas žiūrėjo į ją kiek pakreipęs galvą, jam iš akių spinduliavo savimeilę glostantis švytėjimas.

      – Suprantu.

      Pajutusi nepageidaujamą jausmų antplūdį, Libė sulaikė kvapą, bet netrukus atsikrenkštė ir vėl susitelkė į darbą.

      – Kai sėdėjote rankomis įsikibęs į vairą, smūgio jėga sudrebino jūsų dešinį žastikaulį, kuris atsidūrė priešingoje nuo…

      Ją nutraukė tylus, bet švelnus Alekso juokas.

      – Dabar viską dar kartą, bet lėčiau, daktare.

      – Aš ne daktarė. – Dėl savo kvalifikacijos ji nenorėjo palikti jokių abejonių. – Turiu bakalauro laipsnį sveikatos mokslų srityje ir esu Australijos fizioterapijos asociacijos narė.

      – Tačiau dabar esate toji, kuri savo rankose laiko mano ateitį. Vadinsiu jus daktare. Jums leidus, žinoma.

      Libė įsitempė. Nieko sau įtampa. Kita vertus, jis mokės jai atlyginimą. Todėl ji nedrąsiai gūžtelėjo vienu petimi.

      – Na… jeigu tai jums padės labiau atsipalaiduoti.

      Aleksas pažvelgė jai į lūpas, paskui vėl į akis.

      – Taigi… daktare… kažką man aiškinote.

      – Jūsų žastikaulis… – Ji nutilo ir sugniaužė vieną ranką, kad galėtų viską pademonstruoti. – Sąnario galvutė pasislinko iš vietos, todėl turėjo būti stumtelėta atgal į žastikaulio įdubos centrą arba lizdą. – Ji it taurę sudėjo kitos rankos pirštus ir, stumtelėjusi į ją sugniaužtą antrosios rankos kumštį, surakino aplink jį pirštus, paskui vėl atleido.

      – Teisingai. Galvutė… – jo paties ranka susigniaužė į kumštį, – …įsistato į lizdą. – Jo karštas didelis kumštis palietė jos iškeltą delną.

      Nuo prisilietimo vidinis Libės pavojaus signalas sutrimitavo, ir ji atitraukė ranką.

      Jų žvilgsniai susipynė: Alekso – klausiantis, Libės – ji žinojo – atviras ir pažeidžiamas. Dilgsėjimas pilve sustiprėjo, netikėtai pajautrėję speneliai skausmingai sustandėjo.

      Tačiau jam ironiškai šyptelėjus, Libė vėl grįžo į tikrovę. Ji kiek įmanydama nerūpestingiau užsikišo už ausies plaukus ir paliepė savo šuoliuojančiai širdžiai sulėtinti tempą. Nors kvaila taip galvoti, bet…

      Gal jis su ja flirtuoja? Iš kur jai žinoti? Aleksas Vulfas – didžiausio ryškumo žvaigždė, be to…

      Prabėgo jau tiek daug laiko.

      Paskutiniai intymūs jos santykiai baigėsi praėjus keturiems mėnesiams nuo lemtingojo atsitikimo. Ji buvo tikra, kad jos kolega profesionalus banglentininkas Skotas Vilkinsonas yra seksualiausias vyras žemėje, tačiau dabar, lygindama jį su Aleksu Vulfu, Libė matė, kad Skotas tebuvo mėgėjas. Šio vyro galia hipnotizuoti vien žvilgsniu, paprasčiausiu prisilietimu buvo akivaizdi. Ji norėtų sutikti moterį, kuri liktų abejinga tokios šypsenos magijai. Žavesys šiam vyrui buvo toks įgimtas, kaip kirsti kampą važiuojant mirtinu greičiu. Bet tai dar nereiškia, kad Libė galėtų jį bent menkiausiai dominti.