drauge. Melori pasimuistė kėdėje ir dešinysis merginos kelis brūkštelėjo per jo kairę koją. Vyro šlaunimis nuvilnijo šiluma.
– Atsiprašau, – sumurmėjo Sinkler ir atsiduso.
Taip per visą skrydį. Ankšta erdvė lėktuve ir Melori artumas vertė vyro kūną reaguoti labai neįprastai ir kėlė dviprasmiškus jausmus. Advokatė pakeitė griežtą kostiumėlį į lengvos medžiagos suknelę, trumpesnę nei įprasta, ir atidengė viliojantį kūno lopinėlį. Be kojinių moters oda atrodė tamsesnė, švelnesnė, tad jo žvilgsnis nejučia vis grįždavo prie kolegės. Teisininką glumino tiek aprangos pasikeitimas, tiek jaudinantis aromatas, užpildęs kabiną nuo tos akimirkos, kai ji punktualiai atvyko prie lėktuvo. To, ką Džekas pajuto Melori, nepavadintų susidomėjimu.
Savo darbe kabinete Latamas neužuodė kvepalų. Dar jam buvo nesuprantama, kaip ypač konservatyviai besirengianti ir besielgianti mergina gali nesąmoningai erzinti vyrą balsu ir apsvaiginti kvapu. Ši būtybė sugebėjo suvilioti netyčia parodydama mažytį apnuoginto kūno ruoželį.
– Kokie mūsų planai atvykus? – paklausė Sinkler.
Džekas pasijuto dėkingas už normalų pokalbį, tad pasisuko į ją.
– Oro uoste mus pasitiks Ledermano automobilis. Devintą jau turėtume būti viešbutyje. Manau, tada išsikrausime daiktus ir truputį nusnūsime. Vėliau viskas priklausys nuo mūsų šeimininko.
– Jeigu pasiseks, per kelias dienas aptarsime jo planus, paruošime strategiją ir galėsime grįžti namo.
Advokatas aiškiai išgirdo vilties gaideles prikimusiame kolegės balse.
– Kuo jums nepatinka paplūdimys?
– Man patinka. Kai atostogauju. Tik dabar kiekviena diena reiškia besikaupiančius darbus biure, – Melori tvirčiau sukando dantis.
Džekas atsirėmė kėdėje.
– Būtent dėl to perskirsčiau didžiąją dalį jūsų darbo. Polas Ledermanas – ekscentriška asmenybė. Nemėgsta, kai kas nors jį skubina. Turėdamas omeny, jog atsisakė palikti kurortą, kad susitiktų su mumis, nesitikėčiau greito sprendimo.
Sinkler sumurmėjo kažką nesuprantamo sau po nosimi. Teisininkas atitraukė žvilgsnį nuo uždengto lango ir pirmą kartą atidžiai pažvelgė šiai merginai į veidą. Nors plaukai griežtai sušukuoti ir akis dengė tamsūs akiniai, bet jos bruožai lyg iškalti. Aukšti skruostikauliai, porceliano spalvos oda spindėjo net be makiažo. Už tokią odą aktorės ir manekenės pasiruošusios nužudyti. Melori nesiėmė jokių priemonių, kad paryškintų išvaizdą. Greičiau darė viską, kad atrodytų nepatraukli.
Įdomu kodėl?
Vyras tik gūžtelėjo ir nukreipė akis. Šis skrydis velnioniškai prailgs, jeigu mėgins pažvelgti į Melori Sinkler vidų, kad suprastų keistą kolegės elgesį.
– Kokie svarbiausi šios bylos faktai? – Prakalbusi advokatė palinko į priekį, išsitraukė geltoną bloknotą iš lagaminėlio ir pasičiupo pieštuką. – Aš pasiruošusi.
Melori išsitiesė kėdėje. Vėl atrodė dalykiška ir pasiruošusi dirbti. To Latamas visada tikėdavosi iš savo pagalbininkų, bet tik ne iš šios būtybės. Vyrui labiau patiko švelnios, sukalbamos, šiltos, pasiduodančios dailiosios lyties atstovės. Teisininko laukė mažiausiai savaitė kurorte, kur tikrai nestigs moterų. Bėda ta, kad Džeko netraukė nepažįstamosios, vadinasi, gyvenimas tampa vis labiau komplikuotas. Jeigu laikysis susikurtų taisyklių, tai skyrybų procesuose ir toliau bus tik advokatas. Kol niekam neįsipareigos, niekas negalės jo apgaudinėti. Su amžiumi ateina išmintis ir mokėjimas atskirti pelus nuo grūdų… taip pat didėja nerimas, kurio pats nesuvoki.
– Pone Latamai, ar kas nutiko?
Sodrus merginos balsas nuvilnijo vyro gyslomis nusinešdamas supratimą. Jo tarpukojyje ėmė pulsuoti, skleistis netikėta šiluma. Akivaizdu, kad kažkas negerai. Džekas jautė savo padėjėjai tai, ko nederėtų, ir pačiam nė kiek nepatiko.
– Ką turite galvoje? – kandžiai atšovė.
– Bylos faktus, – kolegė pamosavo bloknotu ore primindama, kodėl juodu kartu šiame lėktuve. – Noriu sužinoti visus duomenis, kad padaryčiau įspūdį klientui.
Latamas pažvelgė Melori į akis, besislepiančias už storų akinių stiklų, ir jam palengva sugrįžo blaivus protas. Vyras tuojau pat pasijuto geriau.
– Gali vadinti mane Džeku.
Advokatė linktelėjo, o jos akys išsiplėtė. Teisininkas vargiai atplėšė žvilgsnį nuo ryškiai mėlynų akių, kurias matė iš labai arti ir labai aiškiai.
– Ledermanas vedęs jau seniai. Dabar jam penkiasdešimt aštuoneri ir vyras nori ištrūkti.
– Kodėl? – Melori nutilo, o rašiklis sustingo, pasiruošęs užfiksuoti kiekvieną išgirstą žodį.
– Nesuderinami skirtumai.
– Tai teisinis apibrėžimas. Kas iš tiesų nutiko? Kas padėtų nusverti svarstykles sutuoktinio naudai? Žinoma, jeigu bylą patikėtų mums.
Džekas ištiesė kojas priešais, kiek įmanoma, bet pasirūpino, kad Sinkler neprisiliestų, jei imtų muistytis.
– Turime išsiaiškinti. Tada nuspręsime, kaip jos kaltę panaudoti mūsų kliento labui.
– Įdomi formuluotė – jos kaltę.
– Kuo įdomi?
Sinkler sukryžiavo kojas prieš save ir Latamo akys nuslydo prie moters kulkšnių. Džekas niekada per daug nesižavėjo kojomis, bet Melori privertė vyrą susimąstyti.
– Jūs iš anksto manote, kad dėl griūvančios santuokos kalta ponia Lederman. Visada yra tikimybė, kad taip pat kaltas ir mūsų klientas. Jeigu taip būtų, reikės netinkamus jo veiksmus pateikti palankiai.
Advokatas atsilošė ir pasisuko į kolegę.
– Taip ir sakiau. Viską reikia pateikti palankiai.
– Sakėte, kad reikia jos kaltę… – balsas pritilo ir ji tik papurtė galvą tvirčiau suimdama pieštuką. – Nieko tokio.
– Nemanau, kad suprantu, kokį įžvelgėte skirtumą.
Sinkler sunkiai atsiduso.
– Neabejoju.
Mergina sutelkė dėmesį į daiktus, kuriuos tvarkėsi ir dėjosi į portfelį.
– Laba diena, mielieji, – pasigirdo per garsiakalbį iš piloto kabinos. – Mes pasiruošę leistis, tad prašau prisisegti saugos diržus…
Kapitono balsas nutraukė prasidėjusį pokalbį. Sinkler pasitikrino saugos diržą ir įsmeigė žvilgsnį pro langą. Akivaizdžiai neturėjo noro tęsti pokalbį. Džekas juto keistą tuštumą viduje. Tarsi per kelias akimirkas, kurias truko jųdviejų bendravimas, kolegė būtų nuteisusi vyrą. Latamui nepatiko kilusi nuojauta, kad Melori jį prastai įvertino, bet Džekas nesuprato kodėl. Dar kartą advokatei pavyko sutrikdyti kolegą. Tik dabar šis norėjo ne tik pakeisti neigiamą teisininkės nuomonę apie save, bet ir atkreipti į save dėmesį. Vyrui patiko iššūkiai, bet priimdavo juos tik tada, kai buvo prasminga, o susidomėjimas Melori Sinkler buvo beprasmis.
Nuo vandenyno pūtė švelnus, šiltas vėjelis, ant liežuvio buvo juntamas sūraus vandens prieskonis. Nuo drėgmės Melori plaukai susigarbanojo – jos pastangos susukti kuodą nuėjo perniek. Mergina pažvelgė į laikrodį. Buvo aštunta valanda ryto, o šeimininko – nė ženklo.
– Netrukus pasirodys, – tarė Džekas, lyg atsakydamas į nebylų kolegės klausimą. – Liepė eiti pusryčiauti, o pats žadėjo prisijungti, kai baigsime valgyti.
Sinkler nukreipė žvilgsnį nuo