Nuoširdus ryšys. Jules Bennett

tokio vyro.

      – Mums nereikėtų to daryti, – priešinosi Lilė. O Našas glostė jos smakrą ir tempė žemyn elastingą suknelę. – Reikia daug ką aptarti, tiesa?

      Našas linktelėjo ir pažvelgė jai į akis.

      – Taip, tačiau dabar tavo kūnas trokšta mano prisilietimo. Negaliu į tai nekreipti dėmesio, o tu?

      Našas įsistebeilijo į Lilę.

      – O gal tau gėda, kad šiame namelyje lankosi arklių prižiūrėtojas?

      Lilė suėmė jo rankas ir švelniai spustelėjo.

      – Niekada nesakiau, kad tavęs gėdijuosi. Paprastai nesiveliu į vienos nakties nuotykius, be to, mudviejų santykiai yra tik mūsų. Niekam nedera į juos kištis. Tik tiek.

      Lilė Našo veide išvydo abejonės šešėlį, tačiau netrukus jis dingo. Galbūt čia buvo tik jos vaizduotė?

      – Negaliu tau atsispirti, – sušnabždėjo moteris. – Ir kodėl ši aistra tokia stipri?

      Našas pasilenkė ir ėmė bučiuoti Lilei kaklą taip, kad netrukus ji atlošė galvą. Barzda trynėsi į jos odą – tai dar labiau jaudino. Kartais Našas apsikirpdavo barzdą, tačiau niekada nesiskusdavo. Ji dėl to labai džiaugėsi – nuo šiol ji jaučia alergiją vyrams, kurie neturi barzdos ir ūsų.

      – Aistra – visa persmelkianti emocija, – glamonėdamas Lilę kalbėjo Našas. – O tai, kas mudu sieja, yra dar daugiau. To neįmanoma pavadinti vienu žodžiu.

      Netrukus jis atsegė Lilės suknelę ir ši nuslydo ant grindų. Tada atsegė liemenėlę ir nutraukė kelnaites.

      Našas nusivilko marškinėlius ir sviedė juos į šalį. Tvirti raumenys, kuriuos dengė tamsūs krūtinės plaukai, atsirado ne nuo treniruočių brangiame sporto klube. Kūnas buvo tvirtas, nes Našas kasdien sunkiai dirbo.

      – Dievinu tavo žvilgsnį, – sušnibždėjo Našas ir nunešė Lilę į miegamąjį.

      Jis paguldė moterį ant lovos ir atsisegė džinsus. Lilė nesuprato, kas vyksta. Na, gerai, suprato, tačiau argi tai nėra klaida? Juk dabar reikėtų kalbėti apie mažylį ir kurti ateities planus.

      Tačiau kai Našas visu svoriu užgulė, ji atsipalaidavo ir mėgavosi tobulu vyro kūnu. Būtent to Lilė troško visa siela – saugumo, kurį patiria Našo glėbyje.

      Našas buvo teisus. Aistra – pernelyg paprastas žodis tam, kas juos sieja. O kaip pavadinti? Vos susipažinę, jie negalvodami atsidavė aistrai. Turėjo būti trumpalaikis romanas ir nieko daugiau.

      Visgi Lilės jausmai Našui buvo kur kas gilesni. Nemanė, kad po jai nutikusių įvykių sugebės dar kartą pamilti. Ar Lilė gali visam pasauliui atskleisti savo jausmus? O gal ši meilė nėra tikra?