ji dar kada kur nors veš Adamą. Juk šitai ir taip nutikdavo be galo retai, todėl vargu ar ji to pasiges. Ji žinojo, kad Adamas dėl vakarykščio įvykio nė už ką neatsiteistų su jos tėvu. Tik ne jis. Tas apsikeitimas frazėmis buvo asmeninis reikalas. Tai ir liks tarp jųdviejų. Toks buvo Adamo elgesio kodeksas.
Kai Denė pagaliau paėmė į rankas nuotolinio valdymo pultelį, pasigirdo trys stiprūs bilstelėjimai į duris. Smalsūs jos ir tėvo žvilgsniai susitiko. Ponas Sentkleras suskato stotis, bet Denė rankos kilstelėjimu jį sustabdė.
– Sėdėk. Atidarysiu.
Svečių, o ypač netikėtų, jie sulaukdavo retai. Kadangi tėvas gyveno rūmuose, buvusioje sarginėje prie vartų, svečiai čia negalėdavo tiesiog užsukti kada panorėję.
Denė atidarė duris.
Anapus slenksčio stovėjo ne draugas.
Antras skyrius
– Adamai, – jos balse atsispindėjo šokas. Denei buvo smalsu, ar jis atėjo pasikalbėti apie praėjusį vakarą. O gal jos komentarai turėjo rimtesnių pasekmių?
– Daniele, – jo veidas atrodė neperprantamas. – Norėčiau su tavimi pasikalbėti. Ar galiu užeiti?
Po neilgos dvejonės Denė žengė žingsnį į šalį. Kad ir kaip garsiai instinktai ir išdidumas šaukė pasielgti priešingai, buvo nevalia atsakyti karališkajam įpėdiniui. Paskutinį kartą Adamas ant jos slenksčio buvo pasirodęs prieš penkiolika metų, kai drauge su Reifu atėjo pakviesti į pačių organizuojamas beisbolo rungtynes. Tų rungtynių priežasties ji gerai neatminė – tai buvo kažkaip susiję su Reifo vykdomu mokyklos projektu. Prisiminė tik tai, kaip prastai jų sumanymas baigėsi.
Adamas įžengė į ankštą prieangį, savo masyviu kūnu jį kone visą užpildydamas. Kvepėjo nuostabiai. Priminė praėjusį naktį. Argi ji, užuot mėgavusis, neturėjo nekęsti su nuoskauda susijusio kvapo? Ji girdėjo tėvą pakylant nuo sofos.
– Pone Sentklerai, – Adamas nusišypsojo. – Nieko svarbaus. Jums leidus, tenorėčiau persimesti vienu kitu žodžiu su Daniele.
– Žinoma. Trumpam nueisiu į dirbtuves.
Kad ir ką Adamas ketino pasakyti, Denė nenorėjo, kad tėvas tai išgirstų. Nepaisant jo pastangų atrodyti linksmam, apsilankymas nieko gero nežadėjo. Kita vertus, ji nenorėjo, kad tėvas išeitų, nes, jam čia esant, Adamas privalėtų susilaikyti nepasakęs to, kas jį čia atvedė.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.