kartu išsinešdama ir sąmyšį keliančius jausmus.
Loganui reikėjo pamiklinti ilgas kojas, kad ją sulaikytų.
– Žinoma, kad didelėje savo spintoje rasi kokį drabužį, tinkamą darbui.
– Iš ko sprendi, kad mano spinta didelė?
– Per penkerius metus nė karto nemačiau tavęs dukart apsirengusios tais pačiais drabužiais.
Nustebusi, jog jis pastebi, ką ji dėvi, Skarletė akimirkai žvilgtelėjo į jį.
– Paglostei man širdį atkreipdamas dėmesį į mano apdarus, – pabrėžė ji, flirtu stengdamasi užmaskuoti aiškią savo reakciją į jo susidomėjimą.
– Nepradėk. Kaip saugumo ekspertas dalį dėmesio privalau skirti detalėms.
– Gerai, ar tik nebūsi gražbylingas velniūkštis? – šmaikštavo ji žengdama į liftą, keliantį į trečią aukštą ir estakadą, jungiančią tris seserų Fontein valdomus viešbučius.
Siekdamas pro Skarletę paspausti lifto mygtuką vestibiulyje, Loganas rankove brūkštelėjo jai per pliką ranką. Užsiveriant durims jis laikėsi arčiau Skarletės, taip dar stipriau žadindamas jos jausmų galią.
Nepamąsčiusi apie neatsargaus poelgio pasekmes, Skarletė pirštu bakstelėjo į tvirtus vyro raumenis.
– Be abejonės, tu žinai, ką pasakyti merginai, kad ji pasijustų ypatinga.
Skarletė tikėjosi atitinkamo atsako. Anksčiau jis visuomet laikydavosi atokiau, o dabar, jos nuostabai, priėjo arčiau. Šitoks fizinis vyro artumas drumstė jos pusiausvyrą. Turėjo pasistengi, kad susvyravusi į jį neatsiremtų.
– Ar niekada nepavargsti vaidinti? – susimąstęs paklausė Loganas, o įprastas jo balso tonas nenuslėpė kylančios įtampos.
Sulaikiusi nelygų kvėpavimą Skarletė priverstinai kilstelėjo lūpų kampučius.
– Ką turi omeny sakydamas vaidinti?
– Daugelis moterų elgiasi kvailai, kad priverstų vyrus priimti jų siūlymus ir patikėti bet kokia jų fantazija.
Būtų visiškas kvailys, jei patikėtų jos atsidavimu be jokio pasipriešinimo.
– Ar tik nemanai, kad taip elgiuosi manipuliuodama vyrais? – atsakė ji jau lengviau suvaldydama kvėpavimą, nors Loganas stovėjo visai šalia.
Skarletė didžiavosi gebėjimu skaityti vyrų mintis. Dažniausiai tai būdavo labai paprasta. Daugumai jų patiko jaustis galingiems ir šalia savęs turėti gražią moterį malonumams. Net ir tuose, kurie priminė nekaltus avinėlius, tūnojo urvinis vyras.
Loganas sausas išlipo iš balos, kurioje Skarletė išmurkdė visą vyrų giminę. Jis atrodė turįs stiprų imunitetą jos vilionėms, todėl ši provokavo jį kiekvienai progai pasitaikius. Vyriško dėmesio stygius jai buvo iššūkis. Skarletė nujautė, kad jis niekada neperžengs ribų, o jo abejingumas suteikė laisvės nevaržomai demonstruoti savo jausmus. Tai buvo savotiškas išsilaisvinimas.
– Vieną dieną kas nors atskleis, kas iš tikrųjų slypi už tavo flirto, – tvirtu balsu perspėjo Loganas.
Skarletė suraukė antakius.
– Kas tai yra?
– Tai, ko tau reikia, nėra dresuotas kambarinis šuniukas.
– Ar ne?
– Ne, – ramiu, pasitikėjimo savimi kupinu tamsių akių žvilgsniu Loganas stebėjo ją. – Tau reikia vyro, kuris pralaužtų tavo gynybą ir pažadintų tavyje laukinę prigimtį.
– Nebūk juokingas, – tarė Skarletė stengdamasi neprisiliesti prie dailių jo lūpų ir nepasiduoti kvailoms svajoms būti bučiuojamai Logano Vulfo.
– Sau gali meluoti ką tik nori, – tęsė jis. – Bet manęs neapgausi.
Loganui mikliai sugriebus jos pirštus, Skarletė susivokė paglosčiusi jam krūtinę. Truktelėjo ranką norėdama išsilaisvinti, bet vyras tik dar stipriau juos suspaudė.
Loganas dar labiau sužadino jau ir taip kunkuliuojančią moterišką energiją.
– Leisk man eiti.
– Tu pradėjai.
Ji nebuvo dėl to tikra.
– Kas tau šiandien pasidarė?
Logano lūpų kampučiuose nušvito šypsena.
– Pati žinai. Manau, kad pirmą kartą matau tave praradusią savikontrolę. Man tai patinka.
Kaip jam pavyko taip greitai apversti viską aukštyn kojom? Skarletė įtempė šlaunis, tačiau tai nesušvelnino kandžių žodžių poveikio, netgi priešingai.
Tau reikia vyro, kuris pralaužtų tavo gynybą ir pažadintų tavyje laukinę prigimtį. Laimei, jis niekada nesužinos, kaip jai patiko klausytis tų žodžių.
– Man tikrai neįdomu, apie ką tu…
Ji neturėjo progos pabaigti mintį. Prieš Skarletei nuspėjant Logano ketinimą, jo lūpos atsidūrė pavojingai arti josios. Kankinamai lėtai jos apgaubė jos burną. Nuostabos aimaną pakeitė silpna pralaimėjimo dejonė, kai Skarletė pravėrė lūpas mikliam jo liežuviui.
Tyčia pakėlusi galvą, kad jam būtų patogiau, Skarletė suleido pirštus į jo plaukus ir laikėsi įsitvėrusi jų lyg nuostabios akimirkos. Rodės, planeta pakeitė savo orbitą. Jeigu vyro ketinimas buvo pažadinti joje laukinę prigimtį, tai jis pasiekė savo tikslą mažiau nei per tris sekundes. Kiekviena jos nervų galūnėlė šaukte šaukėsi jo prisilietimų.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.