O ką?
– Tiesiog smalsauju. Jūs ten gyvenate? – paklausė ji ir išplėtė akis.
– Taip.
Gyvens savaitę ar ilgiau, kol Lokys pelnys damos palankumą. Dėl priežasčių, kurių nenorėjo nuodugniau tyrinėti, Makas nepasakė, kodėl dirba bare. Jau labai seniai jis kam nors rūpėjo tik kaip Makas, o ne Rajanas Makenzis, kuriam priklauso „Kurortas“.
Kai Makenziai praturtėjo, Makas buvo per daug akiplėšiškas ir arogantiškas, kad suprastų, kaip į tai reaguos žmonės, ypač moterys. Jaunas turtingas sveikatingumo ir laisvalaikio centro savininkas tapo labiausiai medžiojamas laimikis ir per kvailumą pavertė save taikiniu.
Rūpindamasis motina ir jaunesne seserimi greitai suprato savo klaidas ir buvo priverstas sparčiai bręsti. Jo šeimos moterims reikėjo finansinio saugumo ir emocinio palaikymo. Makas negalėjo jų nuvilti. Išmoko būti atsargus, todėl dabar nieko neaiškino.
Šios moters pažeidžiamumas jį jaudino. Makas troško patikti jai kaip paprastas vaikinas, apie kurį ji neturi išankstinės nuomonės.
Jis apsidairė. Atvykėlė sėdėjo žaisdama su sijono krašteliu.
– Ar jūs gyvenate vienas? – paklausė nepakeldama akių.
– Kaip pirštas.
– Tai… gerai, – pratarė ji. Net dulkių ir makiažo sluoksnis negalėjo paslėpti nuraudusių skruostų. Ji atrodė tai sutrikusi, tai begėdiškai drąsi, tai vėl atvirkščiai.
– Gerai?
– Dėl kojų, – atsakė Samanta ir prisivertė atsistoti. – Ir mano išdidumo. Kaip manote, ar galėčiau nusiprausti? – pasiteiravo ji.
Jis linktelėjo.
– Kol prausitės, nusiųsiu vilkiką partempti automobilio, o vienas vaikinų paims jūsų lagaminus.
– Vaikinų?
– Jie buvo jus apspitę, kai įžengėte čia. O dabar ryte ryja akimis.
Moteris šyptelėjo.
– Ak, tie vaikinai. Ar jie vairuoja?
– Oficialiai ne.
Jos juokas užtvindė kambarį prikaustydamas Mako dėmesį.
– O iš kur jūs žinote, kad turiu lagaminų? – pasmalsavo ji.
– Mieloji… – Jo žvilgsnis neskubėdamas keliavo dailiu jos kūnu. – Pakanka tik pažvelgti, kad suprastum, jog esate turistė.
Norėdamas padėti jis ištiesė jai ranką, bet moteris tvirtai papurtė galvą.
– Galiu pati.
– Būsiu šalia, jei prireiktų pagalbos. Štai šiais laiptais į viršų, – jis mostelėjo į tamsų kampą ir moteris netvirtais žingsniais patraukė nurodyta kryptimi.
– Kas nors prižiūrėkite barą! – sušuko jis būreliui nuolatinių lankytojų, kuriais pasitikėjo kaip geriausiais draugais.
Makas, atsilikdamas vos per žingsnį, spoksojo į ją, kopiančią laiptais. Šilkinis sijonas siekė pusę šlaunų. Sunkumų nekilo, iki ji pasiekė laiptų vidurį. Jis net neįsivaizdavo, kokie seksualūs jos apatiniai. Jai lipant sijonas atidengdavo kraštelį nėrinių, kurie jį erzino ir kankino. Milžiniška geismo banga užliejo vyrą nuo galvos iki kojų. Jį išmušė prakaitas.
Makas vos per plauką sutiko pagelbėti bare, nes šią savaitę centre turėjo vykti didžiulė konferencija. Dabar nepaprastai džiaugėsi, kad gydytojais, teisininkais ir finansininkais pasirūpins jo darbuotojai.
Jis nė už ką nebūtų praleidęs panašaus reginio. Sekdamas paskui seksualią susitaršiusią viešnią mėgino prisiminti, kada paskutinį kartą matė tokią apsinuoginusią moterį. O net nežinojo jos vardo.
Štai Samanta ir susirado savąjį vyrą. Tik nežinojo, ką su juo daryti. Uždariusi vonios duris ji mikliai išsinėrė iš sijono ir nupurtė dulkes į vonią. Kas galėtų patikėti, kad pirmas jos sutiktas vyras jaunesnis nei aštuoniasdešimties metų ir toks, apie kokį svajojo?
Tiesa, ši mintis neatrodė subtili, bet gilių tamsių akių žvilgsnis ir šypsena, kurią puošė dailūs ūsai, išmušė iš vėžių. Samanta įsivaizdavo, kaip jis laukia jos anapus durų, ir jos širdis iš nerimo pasileido šuoliais. Nėra abejonių, kad žavus tamsiaplaukis jai tobulai tinka. Galės patirti nuostabiausius išgyvenimus su smuklės barmenu ir daugiau niekada gyvenime su juo nebesusitikti. Reikia tikėtis, kad jai pavyks susitvardyti.
Samanta rankšluosčius rado ten, kur jis ir minėjo – ant lentynos virš tualeto ir vieną jų pasikabino ant kablio. Tada apsidairė. Vonios kambarys atrodė nedidukas, bet su visais patogumais, nors akivaizdžiai pritaikytas nereikliam vyriškam skoniui. Jokių puošmenų. Ant lentynėlės gulėjo tik dantų šepetukas ir kremas po skutimosi. Ji paėmė juodą buteliuką ir pakėlė prie nosies. Giliai įkvėpusi muskuso aromato pasijuto geriau. Ją apglėbė jo kvapas. Tarsi jis būtų ją apkabinęs.
Ji niekada nesimylėjo su ūsuotu vyriškiu. Gal su juo stipriau patirtų pasitenkinimą? Samanta lėtai užsimerkė. Jos pojūčiai tapo aštrūs, o vaizduotė įsiaudrino. Švelnios lūpos, karštas kvėpavimas, jautri oda – taip jai atrodė paslaugus barmenas. Joje kunkuliavo visa vaivorykštė jausmų. Jo lūpos klaidžiojo jos kojomis, ūsai kuteno šlaunis. Samanta suėmė krūtis įsivaizduodama jo myluojančias rankas, kol įaudrinti speneliai sustangrėjo.
Ji atsimerkė nepažįstamoje vonioje be galo susijaudinusi ir priblokšta. Niekada taip nesielgė ir nieko panašaus nejuto. Vengdama veidrodžio patraukė rankas nuo krūtinės ir visą dėmesį sutelkė į dušą.
Rankos drebėjo. Kaip galima taip geisti vyro? Ypač to, kurio visai nepažįsta. Ji nežinojo nei atsakymo į šį klausimą, nei to, kaip reikės atsispirti tokiai galingai pagundai. Lengva buvo sukurpti planą saugiame bute. Galvodama apie nykią ateitį spruko kuo toliau. Ir atsirado čia. O dabar akis į akį susidūrė su seksualiu nepažįstamuoju…
Samanta suvirpėjo. Liko tik savaitė. Jei ne tėvas, būtų kitaip. Bet jis pakliuvo į bėdą. Tad Samanta pasistengs šią vienintelę savaitę nugyventi kuo įspūdingiau. Ir nepraleis progos – čiups jautį už ragų.
Jei ketina pulti jam į glėbį, pirmiausia turi nusiprausti. Tada atsigerti ir suvilgyti perdžiūvusią gerklę. Prisipylusi stiklinę vandens moteris pasijuto drąsiau. Jei pasiseks, po kelių valandų sužinos, ką reiškia… mirtinai išgąsdinti vargšą vaikiną. Samanta metė skubrų žvilgsnį į savo atvaizdą veidrodyje ir aiktelėjo. Stiklinė išsprūdo jai iš rankų ir tėškėsi į praustuvę. Skruostai išvagoti juodų dryžių, plaukai susivėlę. Ar taip atrodydama gali jį sugundyti? Kas privertė ją manyti, kad jis bent truputį susidomės ja?
Staiga durys triukšmingai atsilapojo.
– Kas, po perkūnais, čia nutiko?
Samanta nespėjo prisidengti rankšluosčiu – tarpduryje išdygęs svajonių meilužis nenuleido nuo jos akių. Tiesa, jis jau buvo matęs jos palaidinę, bet seksualūs apatiniai, kuriuos ji dėvėdavo po griežtais darbo kostiumėliais, atrodė tikras moteriškas protestas. Samanta nudyrė akis ir nužvelgė save. Mažutis medžiagos trikampėlis tarp kojų nepažįstamojo žvilgsniui atidengė daugiau, nei ji būtų norėjusi.
– Nagi?
Ji nieko neatsakė. Tiesiog nepajėgė. Net jei nuo atsakymo priklausytų jos gyvenimas. Dabar Samantai labiausiai rūpėjo kuo nors prisidengti. Ji pamėgino nusikabinti rankšluostį, bet rankos per daug drebėjo. Sutelkusi jėgas staiga išgirdo, kaip nepažįstamasis triukšmingai įkvėpė.
– Šiuos daikčiukus turėtų uždrausti įstatymai.
Jos rankos nuslydo už nugaros mėgindamos pridengti siaurutę