Aš niekada nepralaimiu. Katherine Garbera

kad interviu man gali būti malonus.

      Nikolė priėjo prie odinio fotelio, kuris stovėjo priešais jo darbo stalą, ir atsisėdo. Atsilošė ir užsikėlė koją ant kojos, o Koneris ją stebėjo. Jai pasimuisčius fotelyje, suknelės apačia šiek tiek pasislinko šlaunimis aukštyn ir Nikolė stebėjo, kokį įspūdį jam tai daro.

      Konerio vyzdžiai išsiplėtė, jis palinko į priekį ir įsirėmė alkūnėmis į stalą. Dabar ji nebeabejojo, kad praėjusį vakarą tarp jų atsiradęs potraukis nėra vien tik jos vaizduotės vaisius. Jis buvo toks stiprus, jog ji beveik išsigando, ar tik nesapnuoja.

      – Ar apsvarstei pasiūlymą būti mano meiluže? – pasiteiravo Koneris.

      – Atrodo, aiškiai pasakiau, kad to nebus… Tikėjausi, kad būsi atėjęs į protą, – atšovė ji.

      – Nieko neatsitiko nei mano protui, nei kitiems pojūčiams… Aš visada stengiuosi gauti tai, ko noriu, Nikole, ir visada gaunu.

      – Aš taip pat, – pareiškė Nikolė. – Man sekasi.

      – Visada?

      Na, išskyrus gana sunkią vaikystę. Tačiau tai buvo labai seniai, ji buvo per maža ir nežinojo, kaip pasielgti.

      – Kiek pamenu, visada, – patikino ji. – Manau, mes rasime kokią nors išeitį…

      – Aš jau radau. Man reikia tavęs. O tau reikia manęs. Abu turime tai, ko trokšta kitas. Dabar tereikia paprasčiausiai apsispręsti, kaip toli norėsime eiti, kad tai gautume.

      Nikolė suprato, kad Koneris kalba rimtai. Matė iš jo akių.

      – Aš norėčiau laikytis santykio: už vieną bučinį – atsakymas į vieną klausimą.

      Jis papurtė galvą.

      – Aš ne. Negaliu patikėti, kad tave tenkintų toks veiksmų planas. Man nepatinka gyventi daugiaprogramiu režimu. Kai paimsiu tave į glėbį, garantuoju, jog tau nebekils jokių klausimų.

      Nikolei per nugarą perbėgo malonus šiurpuliukas. Ji troško būti Konerio glėbyje ir suprato: jam tereikės tik truputėlį pasistengti ir bus taip, kaip jis sakė. Galėtų pamiršti tą interviu ir užmegzti su šiuo vyru meilės romaną. Būtų lyg žaibui trenkus į perdžiūvusią žemę – jis įskeltų ugnį, kiltų nenumaldomos liepsnos, kol galiausiai viskas pamažu užgestų.

      Tada jis nueitų savo keliu, o ji liktų viena. Nikolė sėdėjo fotelyje atsilošusi, tai užsikeldama koją, tai vėl ją nukeldama, nes žinojo, kad taip išblaškys jo dėmesį, o pati turės laiko pagalvoti. Bet per tą papildomą laiką niekas nepaaiškėjo. Nikolei reikėjo daugiau nei meilės romano.

      Panorėjusi ji galėtų pasimėgauti audringu seksu, bet toks interviu pasitaiko tik kartą gyvenime. Be to, ji dvejojo, ar Koneris jos geis, jei ji taip lengvai nusileis. Nikolė norėjo, kad jis jos siektų.

      – Aš taip nemanau, Koneri, – tarė ji. – Atrodai labai sumanus vyras, esu tvirtai įsitikinusi, kad susikaupęs galėtum be vargo atsakyti į bet kokį klausimą… nebent bijai, kad kas nors neišaiškėtų, jei nebūsi pakankamai budrus.

      Nikolė pamatė, kad jos žodžiai pataikė tiesiai į taikinį, nes Koneris atsilošė krėsle ir susikryžiavo rankas ant krūtinės. Anksčiau jis sėdėjo palinkęs į priekį ir bandė ją sudominti, o dabar tarp jųdviejų iškilo nematoma užtvara. Koneris Makafis pasirodė esąs toks, kaip ji ir tikėjosi.

      Koneriui nepatiko, kad Nikolė surado jo silpnąją vietą. Jis suprato: vienintelis būdas suvaldyti Nikolę – parodyti jai duris ir toliau gyventi savo gyvenimą. Bet Koneris nebuvo pratęs pralaimėti ir dabar neketino nusileisti. Ji geidžia jo ir nori gauti interviu, todėl jau pats laikas sužinoti, kad Koneris Makafis nesitraukia.

      Jis nori ją turėti, bet ji privalo paklusti jo reikalavimams. Jam nepriimtinas kitoks sprendimas.

      – Aš neturiu silpnybių, Nikole, tačiau jei nori, gali jų paieškoti.

      Ji nežymiai gūžtelėjo pečiais ir vėl nukėlė koją. Koneris akimis sekė šį judesį. Jam patiko tas Nikolės šlaunies ruoželis, kuris šmėkštelėdavo jai sujudėjus fotelyje. Jautė, kad taip ji nori išblaškyti jo dėmesį, o gal net sujaudinti, ir tam neprieštaravo.

      Jam patiko toks jo savitvardos išbandymas. Tai vertė jį labiau susikaupti ir neleisti jai laimėti šios partijos.

      Ir jokios kitos partijos. Koneris nemėgo pralaimėti ir jam buvo neparanku, kad Nikolė naudojasi įgimtu moteriškumu. Jis žinojo, jog ji tai jaučia… na, bent jau įtarė, kad ji supranta, kaip jį jaudina. Kvaila, tiesa? Jis pasiūlė Nikolei tapti jo meiluže. Ji žino, jog jis geidžia jos.