žiūrėjo, kaip ji eina link durų, vedančių į ketvirtą aukštą.
– Tu negalėsi vairuoti.
– Eik ir dirbk savo darbą, Kailai.
– Aš jau baigiau. Negalėsi nuspausti nei sankabos, nei stabdžių pedalo. Leisk, nuvešiu tave ten, kur tau reikia. – Galėtų suteikti jam progą bent šitaip atsilyginti.
Nubalęs jos veidas išblyško dar labiau.
– Ne. – Tvirtai nukirto ji. – Nereikia, aš tikrai gerai jaučiuosi.
Žiūrėdama tiesiai priešais save Viktorija paklausė:
– Gal tavo šunį reikėtų apvilkti kokia nors liemene, kad atrodytų ne toks… ne toks?..
– Liemenes dėvi policijos šunys, – atsakė Kailas. – O ji… – jis patapšnojo ranka Torės galvą, – ji teikia psichoterapines paslaugas. Tokie šunys skirti tam, kad juos būtų galima glostyti ir prie jų prisiglausti. Liemenė tik trukdytų.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.