Geležies karalienė. Julie Kagawa

paskutinį kartą suurzgęs, nusisuko ir pradingo mums iš akių: sugrįžo į kapines, kurias jam buvo pavesta saugoti.

      Ašas mėšlungiškai atsiduso ir atvirto į žolę.

      – Štai ką tau pasakysiu, – sušvokštė jis ir trumpam nutilo, užmerkęs akis, atsukęs veidą į dangų. – Su tavimi niekada neliūdėsi.

      Aš atgniaužiau tirtantį kumštį ir pradėjau apžiūrinėti delne tebegulintį žiedą. Papuošalas spinduliavo iš vidaus, jį supo stebuklinga aura, pulsuojanti emocijomis: tamsiai mėlyna žaižaravo sielvartu, skaisčiai žalia – viltimi, purpurinė – meile. Dabar, taip aiškiai jį matydama, pajutau sąžinės graužatį ir kaltę. Juk tai daug dešimtmečių trūkusios meilės simbolis, o mudu nesusimąstydami nudžiovėme jį iš kapavietės per akimirksnį.