Išvažiavę iš istorinių rūmų Bikon Hilo rajone, jiedu pakeliui sutiko vos porą automobilių.
– Labai apgailestauju, – mašinai pagaliau riedant tiesiai tarė ji. – Vertėjo išvažiuoti vos perspėjus mane apie prastą orą. Būtume išvengę Šeino ir viso šito vargo.
– Šeino neišvengsite, kol jis sutiks sau vertą priešininką, – piktdžiugiškai šyptelėjo Breidenas. Blausioje nakties šviesoje jis atrodė ypač grėsmingas, tonas bylojo, jog kalbėjo apie save patį. – O dėl oro nesijaudinkite – pūga įsisiautėjo gerokai anksčiau, nei tikėjausi, be to, šį vakarą neturėjau planų.
– Tikiuosi, svečiai sėkmingai grįžo namo, – garsiai svarstė ji. Maisto tiekėjai išvyko panašiu metu, ir Zara vylėsi, jog namus jie pasiekė saugiai. – Jie išvažiavo prieš valandą, tad keliai dar nebuvo visiškai užsnigti.
Kaip ir po kiekvieno renginio ji pati pasiliko ilgėliau apsitvarkyti ir pasirūpinti, kad viskas būtų taip, kaip prieš jai įžengiant – tai buvo darbo dalis. Vis dėlto, jai išvažiavus, rūmuose liko keletas valytojų ir Zara tikėjosi juos taip pat saugiai grįšiant namo.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.