Milijonierius, bosas… Jaunikis?. Kate Hardy

jis galėjo išeiti iš vakarėlio? Juk tai jo tėvų auksinių vestuvių šventė.

      – Gerai, gal Hovardui ir reikėjo pasilikti ten su Piktąja Porele, – sutiko Bela. – Bet jis vis tiek turėjo pirmiausia įsitikinti, kad tau viskas gerai, ir bent jau iškviesti taksi, kad parvežtų tave namo.

      – Esu tikra, kad jis taip ir būtų pasielgęs, bet pasakiau jam, kad tu atvažiuosi ir mane paimsi, – paaiškino Greisė.

      – Hmm, – išgirdusi Greisės aiškinimus Bela nesuminkštėjo. Kas tam vyrui negerai? Hovardas ketverius metus buvo Greisės sužadėtinis, bet net neužtikrino, kad būsima žmona sėkmingai parvyktų namo, nors žinojo, kad ji prastai jaučiasi. Tuo tarpu Hju Monkrefas – prieš kelias akimirkas sutiktas vyras – ne tik joms padėjo, bet net ir pasisiūlė palydėti iki durų. Taigi, jos naujasis viršininkas turi ne tik dailų veidelį, bet ir kilnią širdį.

      Nors ir nedera dabar apie tai galvoji. Tiesą sakant, niekada nereikėtų apie tai mąstyti. Net jei Bela ir nebūtų prižadėjusi laikytis atokiau nuo vyriškos giminės, viršininkas tikrai yra uždraustas vaisius. Belai reikėjo šio darbo – ji norėjo pataisyti savo finansinę situaciją.

      – Taigi, ką rytoj pasakysi Hovardui? – pasiteiravo Bela.

      – Tiesą – kad negaliu už jo tekėti, – Greisė akimirkai užsimerkė. – Bela, tai reiškia, kad aš taip pat neteksiu darbo ir namų. Niekaip negalėsiu grįžti į darbą Sutonų firmoje – tik ne išsiskyrusi su viršininko sūneliu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, negaliu prašyti jų rekomendacijų, kurios palengvintų naujo darbo paieškas. Be to, jau buvau informavusi buto savininką, kad ketinu išsikraustyti. Žinau, kad jis jau surado naujus nuomininkus ir pasirašė su jais sutartį, tad negaliu tiesiog pasakyti, kad apsigalvojau, ir atnaujinti nuomos sutartį, – Greisė giliai atsiduso. – Bela, tikrai sudeginau visus tiltus. Kas žino, kaip ilgai užtruksiu, kol rasiu naują butą?

      – Tau nereikia jo ieškoti. Atsikraustyk pas mane, – nedelsdama pasiūlė Bela.

      Greisė apkabino seserį.

      – Myliu tave, širdele, ir ačiū už pasiūlymą, bet tavo bute sunkiai telpa net vienas žmogus. Neturi man vietos. Pasiklausinėsiu draugių – kuri nors tikrai leis man apsistoti savo namuose, kol ieškosiu naujo buto. Pasirašysiu sutartį su laikino įdarbinimo įmone. Jei paaiškinsiu susiklosčiusią situaciją, neabejoju, kad jie supras, kodėl neturiu rekomendacijų, ir padės man rasti darbą be jų.

      Bela pamanė, kad Greisė jau kalba kaip išmintinga vyresnioji sesuo. Planai. Praktiškumas. Akivaizdu, kad avižiniai dribsniai padėjo.

      – Viskas išsispręs, Greise. Žinai, kaip mama visada sako: vienoms durims užsitrenkus, atsidaro kitos.

      – Žinau, – patvirtino Greisė.

      – Ketinau rytoj pasikviesti tave suvalgyti sušių ir išgerti šampano mano naujojo darbo proga – juk be tavęs nebūčiau jo gavusi – bet teks tai atidėti. Spėju, kad kelis mėnesius nenorėsi nė regėti šampano.

      – Tikrai ne, – susiraukė Greisė. – Be to, galbūt per mane darbo jau netekai.

      – Žinoma, kad taip nenutiko. Pasišnekėsiu su viršininku, – Bela apsimetė labiau užtikrinta, nei iš tiesų buvo. – Eik, išsimaudyk po dušu, išsivalyk dantis, apsirenk pižamą. Susirangysime po pledu ant sofos ir žiūrėsime „Draugų“ kartojimą.

      – Myliu tave, Bela, – tarė Greisė. – Esi pati puikiausia sesuo, kokią tik kas nors gali turėti.

      „Nors mes visiškai skirtingos“, – pamanė Bela. Tačiau šįvakar atrodė, kad ji tapo Greise, o Greisė užėmė jos vietą.

      – Nieko neklausinėdama iškart atlėkei manęs gelbėti, – džiaugėsi Greisė.

      – Žinoma! Gana dažnai taip gelbėjai mane, – priminė Bela. – Esi pati nuostabiausia sesuo ir myliu tave iki pat kaulų smegenų. Dabar eik ir susiruošk. Patikrinsiu tavo šaldytuvo turinį, nes esu išbadėjusi, ir šiąnakt miegosiu ant sofos. Rytoj pasikalbėsi su Hovardu, o tada sudarysime darbų sąrašą ir drauge jį įveiksime. Viskas pasidarys nebe taip baisu. Pamatysi. – Bela apkabino seserį. – Niekas neišmuš iš vėžių Faradėjų merginos, tiesa?

      – Teisingai, – patvirtino Greisė. – Niekas neišmuš iš vėžių Faradėjų merginos.

      2

      Kai pirmadienio rytą Bela išėjo iš namų, jai atrodė, tarsi būtų paryčiai. Kelerius pastaruosius metus ji pati nusistatydavo darbo valandas – tai reiškė, kad galėjo miegoti iki dešimtos ryto ir dirbti iki vėlumos. Toks ritmas geriau derėjo prie jos vidinio laikrodžio. Tačiau Bela suprato, kad pirmą dieną „Insurgo įrašuose“ reikia sukurti gerą įvaizdį. Ypač turint omenyje, kaip praėjo pirmas susitikimas su viršininku. Nuo šiol negali leisti sau padaryti nė vienos klaidelės. Tik ne tuo atveju, jei nori išsaugoti darbą ir susitvarkyti finansinę situaciją.

      Be to, gal anksti atsikėlusi pagaliau pamirš labai prastą savaitgalį. Belą giliai sukrėtė, kad Greisė – visada stipri ir bet kokioje situacijoje žinanti, ką daryti, – dabar taip blogai jautėsi. Šiuo metu Greisė buvo beveik tokioje pačioje padėtyje, kaip Bela prieš šešis mėnesius: sesuo stengėsi atsigauti po nepavykusių santykių, jaudinosi dėl darbo, buto ir finansų. Greisė jautėsi taip, tarsi saulė niekada nepakiltų.