Atkaklusis Bastjenas. Линн Грэхем

šaižiai barkštelėjo. Mergina pašoko iš krėslo.

      – Kodėl sakai man tokius žodžius? – pasipiktino ji.

      – Nes tai yra tiesa. Aš nemeluoju ir visada tesiu pažadus, – ramiai pareiškė Bastjenas. – Galiu tave užtikrinti, kad šios gamyklos likimas yra vien tavo rankose.

      Lilė vis dar stovėjo sustingusi, tik tankiai mirksėjo stengdamasi susikaupti.

      – Nesuprantu. Kaip?

      – Nejaugi esi tokia naivi, – šypsodamasis kalbėjo toliau Bastjenas. – Žinai, kad aš tavęs trokštu.

      – Vis dar? – išgirdusi šį pareiškimą Lilė iš nuostabos aiktelėjo. Nuo jų paskutinio susitikimo prabėgo net dveji metai. Lilė manė, kad jau po pusmečio Bastjenas neprisimins jos vardo ir veido.