Amžinai laimingi. Kandy Shepherd

ji praleido klausimą, kuris jai iš tiesų rūpėjo, ir pasirinko saugesnį variantą.

      – Taigi pirmas klausimas dėl vestuvių valgiaraščio – valgote mėsą, žuvį, o gal esate vegetaras?

      – Tiks viskas, ką išvardijote, – nė nesvarstė jis.

      – Puiku. Dėl to tik lengviau. Antras klausimas: ką ketinate daryti tas dvi dienas iki vestuvių? Gal norėtumėte, kad suorganizuočiau ekskursijų ar kokių kitų pramogų?

      Gal būčiau jūsų gidė?

      Jis papurtė galvą.

      – Ne, nereikia. Turiu apsvarstyti su darbu susijusį reikalą.

      Ji spirgėjo iš smalsumo, koks tas reikalas – bet tai nebūtų klausimas, susijęs su vestuvėmis.

      – Ką gi. Perspėkite, jei persigalvotumėte. Galėtume traukti stebėti delfinų ir banginių. Arba galėtume kopti į Balandžių kalną pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Dabar trečias klausimas: ar jūs?..

      Kažkas privertė ją pakelti akis, ir ji bematant pasigailėjo tai padariusi. Džesis. Vėluojantis pietų. Ji vos nenusikeikė. Kodėl nepasišalino, kol dar buvo laikas?

      Dabar pirmas po bučinio susitikimas su Džesiu vyks matant Semui.

      Elkis paprastai. Nesiblaškyk. Šypsokis.

      Bet sustingusios lūpos buvo suspaustos į liniją, kuri niekaip nekilo aukštyn. Nieko ji daugiau nesumojo, kaip tik trumpai jam tarstelėti „sveikas“ – ir tai vyrui, su kuriuo draugauja nuo vaikystės, gali geraširdiškai pajuokauti ir net persimesti užgauliais žodžiais kaip brolis su seseria.

      Džesis purtė Semui ranką.

      – Atleisk, kad užlaikiau.

      – Nesvarbu, – nuramino Semas spausdamas jam ranką ne mažiau energingai.

      – Keite, – kreipėsi Džesis ir draugiškai linktelėjo jos pusėn, bet iš jo akių ji nepastebėjo, kad jis jaustųsi nors kiek nepatogiai, kaip kad jautėsi ji. – Jau susipažinai su mano bičiuliu Semu?

      – Taip, – vos begalėjo pratarti ji.

      – Matau, kad gavai visoje salėje geriausią staliuką, – pasakė Džesis Semui ir apvedė salę ranka.

      – Ir dar geriausią administratorės pavaduotoją, – kimiai tarė Semas ir linktelėjo Keitei.

      – Ką gi, ačiū, – atsakė ji. Semui ji šypsojosi nuoširdžiai, o ne dalykiškai kaip svečiui.

      Džesis krenkštelėjo, tai jam nėra būdinga. Jis irgi jaučiasi nejaukiai.

      – Taip, Keitė, be abejo, nuostabi, – pritarė Džesis. Keitė pastebėjo, kad jis tai ištarė pabrėžtinai atsainiai. O Semas ar pastebėjo?

      – Mudu tik draugai, – išpyškino Keitė. Ji žvilgtelėjo į Semą ir pamatė, kad jis suglumęs kilstelėjo antakį.

      – Aišku, kad mudu tik draugai, – skubiai paantrino Džesis. Jis apėjo aplink stalą ir ją apkabino, kaip visada jiedviem susitikus. – Mudu su Keite pažįstami labai seniai, – paaiškino jis Semui.

      Džesiui priėjus, Keitė įsitempė. Kažin ar tarp jųdviejų išliks paprasti bičiuliški santykiai. Džesis ją pabučiavo lyg ir iš gerų paskatų. Bet nepadarė jai jokio poveikio. Tikriausiai kuriai kitai tas bučinys būtų buvęs labai paveikus.

      Bet dabar buvo kitaip, ji išvis nenorėjo, kad jis ją liestų. Todėl išsilenkė ir pasitraukė į šoną.

      Ir padarė didžiulę klaidą.

      Suraukęs antakius Semas įdėmiai pažvelgė į Džesį, tada į ją. Keitė matė, kaip jis svarsto ir kaip prieina prie išvados, priešingos, nei turėtų.

      Dėl to ji sunerimo. Norėjo, kad Semui atrodytų, kad tarp jųdviejų su Džesiu nieko nėra. Kad ji dabar neturi vaikino.

      – Kodėl tau kartu su mumis nepapietavus, – pasiūlė Džesis ir pastatė trečią kėdę prie stalo.

      Keitė nė pagalvoti negalėjo apie nemalonų pasišnekučiavimą su Džesiu. O pateikti Semui tris likusius klausimus ir daugiau apie jį sužinoti labai knietėjo – bet tada jiedu turėtų kalbėtis dviese.

      Ji kyštelėjo į priekį koją, apautą juodu bateliu.

      – Argi nematote, kad esu supančiota? Benas pasius, jei mesiu darbą ir bendrausiu su svečiais.