ABIDŽA KREIVENAS, 1701–45. Gogolis niekada nebuvo sutikęs žmogaus vardu Abidža ir svarstė, kaip ištarti tokį vardą, jis vyriškas ar moteriškas. Priėjęs prie kito, pėdos aukštumo antkapio, jis priglaudė prie jo kitą popieriaus lapą ir jame perskaitė: ENGIŠAS MEITERIS, VAIKAS. Įsivaizduodamas, jog po žeme guli ne didesni nei jo paties kaulai, Gogolis krūptelėjo. Kai kuriems klasės vaikams tokia užduotis nusibodo ir jie ėmė vaikytis vienas kitą aplink antkapius, stumdytis, erzinti ir pokšėti kramtomąja guma. Tačiau Gogolis ėjo nuo vieno antkapio prie kito, atgaivindamas juose iškaltas raides. PEREGRINĖ VOTON, MIRĖ 1699. EZEKIELIS IR JURAJAS LOKVUDAI, BROLIAI, ILSĖKITĖS RAMYBĖJE. Jam patiko tie vardai, patiko jų keistumas ir spalvingumas.
– Tokių vardų dabar dažnai neišgirsi, – eidama pro šalį pasakė viena iš prižiūrėtojų, žvilgtelėjusi į jo paveikslus. – Jie kažkuo panašūs į tavo vardą.
Iki tol Gogolis niekada negalvodavo, kad vardai, kaip ir žmonės, laikui bėgant, nyksta, miršta. Grįždami atgal į mokyklą vaikai savo paveikslus suplėšė, suglamžė, pradėjo laidyti gniužulus vieni kitiems į galvas, paliko numestus po tamsiai žaliomis autobuso sėdynėmis. Gogolis tylėjo ir sėdėjo, laikydamas ant kelių savo paveikslus atsargiai lyg pergamentus.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.