Pavojingas smalsumas. Kat Cantrell

iš kabineto interjero.

      Visus kabinetus Fyros kosmetikoje šiuolaikiškai ir skoningai įrengė interjero dizaino firma. Nors tai atsiėjo krūvą pinigų, rezultatas buvo vertas tokios investicijos. Viskas čia – nuo grindų iki šviestuvų – priklausė Kasandrai ir ji labai tuo didžiavosi. Ji su kolegėmis įsikėlė į šį pastatą vos prieš trejus metus, kai kompanijos metinis pelnas pasiekė penkiasdešimt milijonų dolerių. Išaugus pajamoms, Kasandra pagaliau įgyvendino savo svajonę.

      Ir padarys bet ką, kad išsaugotų Fyros kosmetiką.

      Geidžas nusijuokė, klestelėjo į violetinę kėdę ir pirštu rodydamas į Kasandrą prabilo:

      – Pasirodo, žinai mano kompanijos pavadinimą. Jau maniau, kad tau nė motais.

      Ir kaip Geidžas sugeba verslo reikalus aptarinėti taip, lyg jie būtų… asmeniški? Regis, šis vyras galėtų savo sielą parduoti velniui, kad tik gautų tai, ko trokšta.

      – Puikiai išmanau savo darbą. Ir gerai žinau, kas yra mano pagrindiniai varžovai. – Kasandra nesitraukė nuo durų, kurių pabrėžtinai neuždarė. – Na, štai, gavai, ko norėjai. Turi tris minutes paaiškinti, kodėl manęs nepaklausei ir dar negrįžai į Ostiną.

      Lyg niekur nieko Geidžas pasuko savo kėdę taip, kad galėtų žiūrėti į Kasandrą, ir pirštu rodydamas į kėdę šalia pasakė:

      – Prisėsk, mums reikia pasikalbėti.

      Kasandra nepajudėjo iš vietos. Ji nenorėjo atsidurti taip arti Geidžo kaip automobilių stovėjimo aikštelėje. Ten Geidžas kone kvėpavo jai į veidą ir to užteko, kad ji visiškai prarastų sveiką nuovoką. Jei stovės prie atidarytų durų, bus gerokai saugiau.

      – Ne, ačiū. Man gerai ir čia.

      – Negali šitaip stovėti. Tai pasiteisintų su kitu žmogumi, bet ne su tuo, kuris pats tave išmokė šios taktikos, – švelniai paaiškino Geidžas.

      Vyro įžvalgumas Kasandrą dar labiau suerzino.

      – Geidžai, tikrai, – prunkštelėjo moteris, – pasitarimų kambaryje sušauktas valdybos posėdis. Manęs laukia. Liaukis tuščiai malti liežuviu ir sakyk, ko nori.

      Geidžas laikėsi labai tvirtai.

      – Gandai apie naująją formulę yra teisingi, taip?

      Kasandra sukryžiavo rankas ant krūtinės, kad bent šiek tiek nusiramintų.

      – Nežinau, ką girdėjai.

      – Sakoma, kad toji formulė sukels tikrą revoliuciją, – gūžtelėdamas pečiais pripažino Geidžas. – Girdėjau, kad naujoji priemonė veikia kamienines ląsteles, skatindama natūralų jų atsinaujinimą. Tokiu būdu ji gali pašalinti randus ir raukšles. Be jokios abejonės, labai kūrybiškai pritaikėte nanotechnologiją.

      Kasandra stengėsi neparodyti tikrųjų jausmų.

      – Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.

      Moteris mėgino ramiai kvėpuoti, neišsiduodama Geidžui, kad labai stipriai susijaudino. Pasirodo, buvo nutekinta labai daug vertingos informacijos. Vakar Trinitė įpuolė į Kasandros kabinetą ir parodė generalinei direktorei įžeidžius straipsnius internete apie dar nepasirodžiusį Fyros kosmetikos produktą. Straipsniuose buvo pateikta šiek tiek detalių, užsiminta apie nanotechnologiją, bet daugiau nieko. Moterys tikėjosi, kad šnipas neišpliurpė visų smulkmenų.

      Regis, Kasandra ir Trinitė suklydo.

      Tai siaubinga. O Geidžo netikėtas vizitas dar labiau pablogino keblią padėtį.

      Kasandrai mąstant, Geidžas akylai ją stebėjo.

      – Jei mano šaltiniai teisūs, naujoji formulė verta milijardo dolerių. Esu pasiryžęs už ją sumokėti.

      O ne, Geidžas netgi pasiūlė konkrečią sumą. Kasandra mirktelėjo. Milijardas dolerių – dideli pinigai. Kaip generalinė direktorė, ji negali taip lengvai atsisakyti tokio pasiūlymo. Bet reikėtų tai aptarti su kitomis valdybos narėmis.

      Visgi Kasandra puikiai pažinojo verslo partneres. Jos, kaip ir Kasandra, įsitikinusios, kad formulė yra neįkainojama.

      – Jau sakiau, formulė neparduodama.

      Staiga Geidžas atsistojo ir priartėjo prie Kasandros, norėdamas nutraukti galios žaidimą, kurį ji žaidė stovėdama prie atidarytų durų. Kuo labiau jis artėjo, tuo labiau greitėjo jos pulsas. Visgi ji stengėsi neišsiduoti – tarytum susitikimai su beprotiškai seksualiais vyrais jai būtų kasdienybė.

      – Žinai, reikia apsvarstyti visas įmanomas galimybes, – atsiremdamas į durų staktą visai prie pat Kasandros tęsė Geidžas. – Jei parduosi formulę man, tau nereikės jaudintis dėl Maisto ir veterinarijos tarnybos sertifikato, kainų politikos ir nepagrįstų teismo ieškinių. Tiesiog pasiimk savo milijonus ir palik sunkų darbą kitiems.

      Kasandra užuodė Geidžo kvepalus, dvelkiančius medžiais ir mišku.

      – Nebijau sunkaus darbo, – tvirtai atkirto Kasandra, nė per žingsnį nesitraukdama nuo Geidžo. Tai buvo dviejų sėkmingų verslininkų mūšis, jei ji atsitrauktų, vyras suprastų, kaip stipriai veikia jo kerai.

      Šis vyras – be galo charizmatiškas burtininkas. Užtektų tik vieno žvilgsnio ir Kasandra tuojau pultų į pražūtingų pagundų sūkurį. Na, bent jau taip būdavo koledžo laikais. Laimei, moteris išmoko kelių triukų, kaip nepasiduoti laukinės aistros antplūdžiams saugant savo trapų vidinį pasaulį.

      Neatitraukdamas akių nuo Kasandros, Geidžas suėmė jos plaukų sruogą ir užkišo už ausies, pirštais liesdamas veidą žymiai ilgiau nei būtina.

      – O ko tu bijai? – švelniai paklausė Geidžas. Akimirką pasirodė, kad jis netgi… nuoširdus.

      Tavęs. Kasandra nurijo seiles. Iš kur visa tai? Ji nebijo Geidžo. Iš tiesų gąsdino tai, kaip greitai ji pamiršo visus emocijų valdymo įgūdžius.

      Šis katės ir pelės žaidimas tapo pavojingas.

      – Mokesčių, – tuščiai mestelėjo Kasandra, nekreipdama dėmesio į padažnėjusį pulsą.

      Kada ją paskutinį kartą lietė vyras? Prieš daugelį mėnesių. Dalase Kasandra buvo pagarsėjusi širdžių ėdikė, bet dėl to tik dar daugiau vyrų gviešėsi jos dėmesio. Dažniausiai įkyrius gerbėjus moteris atstumdavo, nes bet koks intymumas ją gąsdino.