ion>
Dviem į rojų iškeliavusiems žmonėms, apie kuriuos labai dažnai galvoju, Robertui ir Irenai Kaningamams, atminti
1
Keitė Derbi leipėjo nuo rugpjūčio karščio, todėl nusprendė, kad greitkelis šįvakar – ne jos jėgoms. Per daug išmetamųjų dujų, per daug suodžių, per daug namo skubančių vairuotojų, nors jau septinta vakaro. Ji kilstelėjo ranką stabdydama taksi ir nusišypsojo, nes vienas automobilis tuoj pat pasuko prie šaligatvio ir sustojo šalia.
– Tikriausiai man šiandien sekasi, – sumurmėjo Keitė. Ji atidarė dureles, klestelėjo ant sėdynės, nuslydo į vidurį ir pasitaisė prisėstą sijoną. – 20-oji gatvė, tarp Pirmosios ir Jorko.
Taksistas žilų gijų išmarginta juoda barzda, rusva oda ir karališka nosimi linktelėjo turbanu papuoštą galvą, įjungė skaitiklį ir įsiliejo į transporto srautą.
Keitė atsilošė mėgaudamasi kondicionieriaus atvėsintu vėjeliu, glostančiu drėgną odą. Ji susikėlė plaukus ir susuko juos į laisvą kuodą, apnuogindama sprandą vėsaus oro glamonėms. Žvilgsnis klaidžiojo po originalų automobilio saloną. Dalai Lamos, vilkinčio aukso spalvos vienuolio drabužiais, nuotrauka buvo prisegta sąvaržėle prie dešiniojo saulės skydelio, romus šventojo veidas šypsojosi Keitei. Nefrito spalvos Budos statulėlė kinkuojančia galva buvo patupdyta ant prietaisų skydelio ir džiaugsmingai linkčiojo sulig kiekvienu geltonojo taksi judesiu. Ametisto rožinis kabėjo ant užpakalinio vaizdo veidrodėlio, prie kryžiaus prikaltas sidabrinis Jėzus švelniai sūpavosi. Popiežiaus Jono Pauliaus II nuotrauka buvo priklijuota lipnia juostele prie daiktadėžės, popiežius laikė iškėlęs ranką, tarsi laimindamas tikinčiuosius. Sprendžiant iš turbano, jei Keitė neklydo, taksistas buvo sikhas1. Tik gyvenantis Niujorke.
Keitė palinko į priekį.
– Jūsų taksi man primena Jungtines Tautas.
Taksistas pažvelgė į ją veidrodėlyje ir nuoširdžiai nusijuokė.
– Mano žmona – gera katalikė. Mano sūnus – budistas. O aš manau… Dievas myli mus visus.
– Tikriausiai jūs teisus. – Keitė pasislinko arčiau priekinių sėdynių ir parėmusi galvą ranka žvilgtelėjo į taksi priekį. Girdėjo, kaip skandalingiausias pasaulyje nepraustaburnis laidos vedėjas kaitina klausytojus per radiją.
– Dievas myli visus. Net jį. – Keitė linktelėjo į radiją.
Moteris pasiekė orgazmą eteryje – Keitė nė nenumanė, tikrą ar suvaidintą.
– O, jis pakvaišėlis, – su indišku akcentu ištarė taksistas. – Paaa-kvaišęs.
Taksi nuaidėjo gergždžiantis Džuliano Šo balsas.
– Girdėjote orgazmą. Gyvai. Sultingoji Lana, karščiausia lesbietė pornografijos žvaigždė visame pasaulyje, ką tik pamylėjo Dženą Džouns oraliniu būdu. Mano studijoje. Štai čia. Ant mano sofos. Tiems, kurie manęs klausotės, pasakysiu: jei nepažįstate Lanos, ji yra dieviškai graži, neįtikėtinai karšta brunetė, nešiojanti 42 dydžio liemenėlę, o Džena – šviesiaplaukė sekso deivė, nužengusi iš jūsų nežabotų fantazijų. Audrinantis vaizdelis. Suknistai audrinantis. Vaikeli, jei ši sofa galėtų kalbėti… Nagi, Džena… ar suvaidinai, ar patyrei orgazmą iš tikrųjų?
– Kaip galite jo klausytis? – Keitė pasiteiravo taksisto. Ji tik puse ausies klausėsi radijo, Džulianui Šo peršokus prie kitos savo mėgstamiausios temos – tyčiojimosi iš gėjų.
– Man visada smalsu, ką jis dar iškrės.
– Bet jūs toks dvasingas žmogus… – Keitė mostelėjo į religinius atvirukus ir statulėlę. – Noriu pasakyti… jis labai, labai vulgarus.
– Man regis, Dievas turi humoro jausmą. Galbūt… galbūt šis pakvaišėlis įkūnija visą Ameriką – tai, kas joje yra geriausia ir blogiausia. Klausausi jo, nes noriu suprasti šią šalį.
– Ameriką? – Keitė pakreipė galvą. – Šis vaikinas padeda jums suprasti Ameriką?
– Taip, taip, taip. – Taksistas energingai palinksėjo galva. – Jis ir yra Amerika. Jis pamišęs chaosą valdantis pusdievis.
Keitė nusišypsojo.
– Na, tiesiog privalau išgirsti šią teoriją.
Taksi sustojo prie šviesoforo, taksistas pasisuko į Keitę.
– Jis yra Amerika. Jis – tai, kuo žavisi jūsų šalis. Įkūnija abi puses. In ir Jan.
Keitė suraukė nosį.
– Hm… kol kas neįžvelgiu logikos. Abi pusės? Lesbietės ir pornografijos žvaigždės? Lesbietės ir gėjai? Nesuprantu.
– Ne. Amerika labai mėgsta seksą. – Taksistas mostelėjo per langą į parduotuvę Penktajame aveniu, kurios vitrinose stovėjo futuristiniai akį traukiantys manekenai, beveidžiai, bet pabrėžtinai seksualūs, erotiški. Išdabinti drabužiais, kurie išryškino atsikišusias kūno dalis. Vis dėlto bendras įspūdis buvo keistas – tarsi manekenai būtų dvilyčiai.
Keitė įsistebeilijo pro langą. Persijungė šviesoforo signalas ir taksi nurūko palei vitrinas.
– Taip, Amerika tai mėgsta.
Kita vitrina buvo „Gucci“2, netrukus jie pravažiavo „Abercrombie and Fitch“3. Dizaineriai puikavosi savo gaminiais, eksponuodami juos vitrinose, žavingi modeliai žvelgė gundomai pravėrę lūpas. Didžiuliame plakate, reklamuojančiame naujus madingus kvepalus, susivėlusi šviesiaplaukė atrodė kenčianti nuo aistros.
– Antra vertus, – tęsė savo litaniją taksistas, – Amerika labai suvaržyta. Ji visur bruka seksą, seksą ir dar kartą seksą, bet lieka nusivylusi seksu. Seksas ją žeidžia. Labai keista. Labai.
– Tikra tiesa. Vis dėlto ta laida… – Keitė pažvelgė į radijo aparatą. – Ji nevaldoma. Niekada jos nesiklausau. Kartą mūsų biure užvirė ginčas dėl šios laidos vedėjo. Vienas padėjėjas klausėsi jo per radiją prie savo stalo. Už tai jo vos neatleido. Prie gretimo stalo sėdinti moteris pasiskundė dėl nepalankios darbo aplinkos.
– Kur jūs dirbate?
– Leidykloje. Aš knygų redaktorė.
– Labai garbinga profesija. Aš mėgstu skaityti. Mano sūnus taip pat. Nuolat įkišęs nosį į knygą. Jis gavo stipendiją universiteto studijoms.
Keitė nusišypsojo išgirdusi pasididžiavimo gaidą.
– Jis nori tapti rašytoju.
– Mano draugas yra rašytojas. Jis parašė „Šakalo fiestą“.
– Žinau tą knygą! – šūktelėjo susijaudinęs taksistas. – Skaičiau! Puiki knyga. Išties nuostabi.
– Aš ją redagavau.
– Jūs įžymybė!
– Ne. Ne įžymybė. Net mano vaikinas nėra įžymybė. Nors romanas sulaukė gerų įvertinimų. Mano galva, kita jo knyga turėtų būti dar geresnė. Jei jis kada nors ją užbaigs.
– Galiu sakyti, kad jus pažįstu? – paklausė taksistas.
– Žinoma.
Keitė atsilošė, o laidos vedėjas toliau malė liežuviu. Retkarčiais jo tiradą pertraukdavo pyptelėjimas. Ji papurtė galvą. „Kaip kas nors gali pakęsti tą vyruką?“
– Sustokite štai ten, – Keitė parodė į namą, kuriame gyveno Deividas. – Nustebinsiu draugą, atvežiau naują „Gotham“ numerį, kuriame išspausdintas interviu su juo. Žurnalistas neabejotinai juo žavisi.
– Taigi jūs jam labai gera mergina, panele. Staigmenos – tikrai puikus dalykas. Aš labai mėgstu stebinti žmoną. Kartą parnešiau jai tris tuzinus rožių – tris tuzinus. Ji net apsiverkė iš laimės.
Keitės akys paplūdo ašaromis. Pati nežinojo kodėl, bet ją visada sujaudindavo pasakojimai apie kasdieniame gyvenime parodytą meilę.
Taksistas paspaudė skaitiklį, šis sutarškėjo, dzingtelėjo ir išspjovė čekį. Keitė