kažkodėl klaidingai įsivaizduoja, kad grįžtu į „Pulsą“.
– Prisipažink, Erika, juk negali atsispirti kūdikių temai. Ir labiau už viską pasaulyje trokšti sugrįžti į „Pulsą“.
– Kūdikių tema man išties įdomi, bet to neužtenka, kad parsiviliotum mane atgal.
– O kas tave parviliotų atgal? – Erika nustebo, kad Genonas neslepia esąs pasiryžęs viskam. – Dabar mums tavęs reikia kaip niekada. Klok savo sąlygas.
TREČIAS SKYRIUS
Genonas davė Erikai trisdešimt valandų pagalvoti, kokiomis sąlygomis ji sugrįžtų į „Pulsą“. Derybos klostėsi sunkiau, nei vyriškis tikėjosi. Anksčiau originalioji bebaimė žurnalistė jam atrodė labiau linkusi bendradarbiauti.
Ji nesipriešino net tada, kai Genonas staiga nutraukė jųdviejų santykius. Prisiminus juos siejusius jausmus jam vis dar suspausdavo širdį. Jaunasis Eliotas skrupulingai vengė tarnybinių romanų, nes puikiai žinojo, kad senelis nepateisintų jokio skandaliuko darbe ar asmeniniame gyvenime. Aukštą postą „Pulso“ žurnale Genonas išsikovojo taip greitai tik todėl, kad nesiginčydamas pakluso Eliotų šeimos darbo etikos taisyklėms, dvejus metus arė be atostogų ir sugebėjo pelnyti sąžiningo žmogaus reputaciją.
Erika buvo vienintelis nusižengimas taisyklėms. Graži, nebijanti rizikuoti ir išnaudoti situaciją savo naudai žurnalistė tuoj pat patraukė jo dėmesį. Tai buvo pirmoji Genono sutikta moteris, su kuria jam nepritrūkdavo kalbos. Genonas nepamiršo ir po dalykiniu kostiumėliu slypinčios aistros, švelnių jos nuogo kūno prisilietimų ir neapsakomos palaimos pojūčio, kurį patirdavo nugrimzdamas joje.
Nuo tokių minčių jo draugužis tuoj pat sukietėjo ir Genonas mintyse nusikeikė. Pasitaisęs kaklaraištį pravėrė kabineto duris ir išvydo už jų bestovintį tėvą. Tėvas pažvelgė į sūnų su atlaidžia šypsena:
– Aš ne laiku? Kažkur išsiruošei?
– Turiu baigti vieną reikalą. Ką norėjai pasakyti?
– Keista, atrodai, tarsi rengtumeisi į mūšį, – nusijuokė tėvas.
– Nieko, susitvarkysiu, – atkirto sumišęs Genonas.
– Šiandien baigsiu darbą anksčiau, nes veduosi tavo mamą vakarienės.
Genonas greitai permetė datas mintyse:
– Palauk, šiandien juk nei tavo, nei jos gimtadienis. Kokia proga?
Tėvas dėbtelėjo į sūnų:
– Vakarienei nereikia ypatingos progos, – pareiškė, bet tuoj pat pirštu bedė sau į pilvą: – Ji nori, kad maitinčiausi sveikiau. Beje, žmona ir tau nepamaišytų.
Genonas papurtė galvą.
– Mano žmona yra darbas, o tikslas – laimėti varžybas, kad tu taptum naujuoju ELK vadovu.
Tėvas nusišypsojo ir spustelėjo Genonui petį.
– Tu stiprus varžovas, džiaugiuos, kad esi mano komandoje.
Nors ir sulaukęs trisdešimt trejų, Genonas vis dar džiaugėsi tėvo pagyrimu.
– Kitaip nė negali būti.
– Gerai, tik neužsibūk darbe per ilgai, nes mama nudirs man kailį.
– Smagiai pavakarieniaukite, perduok mamai linkėjimų, – pasakė Genonas ir pasuko prie lifto. – Labanakt.
Lifte jis nuspaudė Erikos aukšto skaičių ir po kelių sekundžių stovėjo prie jos kabineto durų.
Sekretorės nebebuvo, tad Genonas tyliai pasibeldė į duris.
– Įeikite, – atsiliepė Erika.
Įžengęs į vidų jaunasis Eliotas išvydo ją kalbančią telefonu. Kilstelėjusi pirštą moteris nebyliai paprašė palaukti. Genonas linktelėjo ir tyliai uždarė už nugaros duris. Jam patiko jaukiai, bet dalykiškai įrengtas kabinetas, visur jautėsi Erikos ranka.
Jo širdyje vėl sukirbėjo susižavėjimas. Apdovanota puikia figūra, tobulų moteriškų formų, ji visai nesidrovėjo savo ūgio – drąsiai avėjo aukštakulnius batelius, nerėždama aplinkiniams akies. Retai rišdavosi savo ilgas rudas garbanas į uodegą, plaukai tarsi išduodavo nepažabotą jos asmenybės pusę, tą, su kuria Genonas buvo itin artimai susipažinęs.
Erika baigė kalbėti telefonu ir pažvelgė į svečią.
– Atsiprašau, skambino mūsų naujosios TV laidos apie interjerą direktorius, labai susinervinęs.
– Tu jį nuraminai, – pasakė Genonas.
Erika linktelėjo ir pakėlusi ranką pabrėžiamai pažvelgė į laikrodį.
– Turėtų nusiraminti keturiolikai valandų. Prisėsk.
„Geras ženklas, – pamanė jis. – Šįkart ji bent jau nori kalbėtis.“ Genonas prasisagstė švarką, prisitraukė kėdę arčiau stalo ir prisėdo.
– Tai ko gi tu nori?
Ilgas Erikos žvilgsnis nukrėtė jį kaip elektra.
– Visų pirma, kodėl taip užsigeidei susigrąžinti mane į „Pulsą“? „Namų stiliuje“ dirbu jau metus. Kai išėjau iš jūsų žurnalo, nė nepyptelėjai. Kas pasikeitė?
– Aplinkybės. Papasakosiu, jei pažadėsi viską laikyti paslaptyje, – ištarė Genonas.
– Gerai, – pažadėjo Erika.
Jis puikiai žinojo, kad ja galima pasikliauti. Ji niekam nė žodeliu nėra prasitarusi apie jų romaną.
– Mano senelis nusprendė išeiti į pensiją ir sugalvojo keistą būdą parinkti įpėdinį. Visus ateinančius metus keturi pagrindiniai ELK žurnalai varžysis tarpusavyje, o pelningiausio žurnalo vyriausiasis redaktorius taps naujuoju ELK vadovu.
Netekusi žado Erika gerą minutę spoksojo į Genoną.
– Oho… – galiausiai išspaudė ir linktelėjo. – O tu, žinoma, nori, kad naujuoju direktoriumi taptų tavo tėvas.
– Būtent dėl to siūlau tau paaukštinimą, didesnę algą ir ką tik nori, kad tik sugrįžtum į mūsų komandą.
Erika šyptelėjo ir nukreipė žvilgsnį į šoną.
– Ką gi, štai ko noriu, – tarė ji ir atvertė aplanką su kūdikių nuotraukomis, kurias Genonas jai paliko prieš kelias dienas.
„Straipsnio? Per daug paprasta“, – pamanė Genonas, jausdamas užplūstantį saldų pergalės jausmą. Jis atsilošė kėdėje ir mostelėjo ranka:
– Sutarėme. Straipsnis tavo.
– Turiu omenyje ne tik straipsnį, Genonai. Taip, noriu šio straipsnio. Bet taip pat noriu ir vaiko.
Sutrikęs Genonas pažvelgė į Eriką ir papurtė galvą.
– Tikriausiai blogai nugirdau. Sakei, nori vaiko?
– Gerai girdėjai. Taip, vaiko.
– O aš čia kuo dėtas?
Erika atsistojo.
– Tavo puikūs genai, noriu, kad perduotum juos mano vaikui.
„Moteriškei visiškai pasimaišė protas“, – pamanė Genonas. Jis papurtė galvą ir žiojosi rėžti, kad jai galvoj negerai, bet Erika sustabdė jį.
– Pirmiausia išklausyk. Tau tikrai nebus jokių sunkumų. Galime pasirašyti sutartį, kad atsisakau finansinės ar kitokios paramos. Man tereikia tavo spermos. Nereikės net mylėtis – galėsi paaukoti spermą laboratorijoje. Pati nupirksiu tau žurnalą su pupytėmis. Noriu tik tavo spermos, – pakartojo ji.
Nustėręs