Pavlovna, kuri taip pat nebuvo aistringa lošėja, nors žaidė visai neblogai», – reikšmingai į mane pažvelgė Khikmatovas, akivaizdžiai laukdamas klausimo.
– Ar manai, kad noriu tavęs ko nors paklausti?
– Ne. Tiesiog tai yra visa informacija, kurią galėjau gauti iš šio nendrinio, trisdešimtmečio vyro. Ar tau tai neatrodo keista?
– Tai nenuostabu: esate jaunas žmogus, apie jus nieko nežinoma, kuriate čia kažkokį ūkį, klaidinate vietos gyventojus. Be to, nepamiršk, tu – maskvėnas, jiems – žmogus iš žemyno… – pakėliau rodomąjį pirštą ir pasakiau kuo paslaptingesniu balsu.
– Ne, atvirkščiai, maskvėnų jie nemėgsta. Taigi peržengti nepasitikėjimo barjerą bus labai sunku, jei ne neįmanoma! – Greitai pakilęs nuo kėdės Hikmatovas pradėjo vaikščioti po kambarį. – Ne, Triapko kažką slepia, tai akivaizdu, drauge.
«Gal ir taip, bet mes negalime jo ištraukti…» – mano veide nušvito grėsminga šypsena, «galime tą vaikiną nugirdyti, nes jis nėra daug vyresnis už mus, tad rasime apie ką pasikalbėti.. ar taip?
– Puiki idėja, Danai! Tačiau tai padaryti galėsime tik rytoj vakare: dieną dirbsime savo teritorijoje. Ten yra darbo, drauge.
«Aš dar iki galo nesuvokiu, kas mūsų laukia rytoj, pone Khikmatovai, todėl nesuprantu, apie ką jūs kalbate», – atsiguliau ant sofos ir ištiesiau kojas.
– Daugiau apie tai rytoj. Taigi po Tryapko nuėjau į Yampolsky parduotuvę. Žinoma, jis visada yra už prekystalio. Jis neprekiauja alkoholiu, o tai leidžia užsidaryti septintą valandą, apsisaugodamas nuo visų gretimų kaimų girtuoklių išdaigų. Nors mano nuomone, dėl alkoholio trūkumo prekių asortimente pelnas labai menkas. Bet aš vėl blaškuosi… Ak! Dešreles ir dešreles pirkau iš jo parduotuvės, nors pagrindinė mano apsilankymo priežastis, žinoma, nebuvo mūsų šeimininko gastronominiai norai. Tarsi netyčia pradėjęs pokalbį apie nužudytąjį, Jampolskis, senasis žydų lapė, pradėjo mane nukreipti nuo temos, kartodamas: «Ne tavo ir mano reikalas». Bet vis tiek man pavyko iš jo ko nors pasimokyti», – intriguojančiai kalbėjo draugė.
– Klausyk, Hikmatovai, nesijuok, eh!
– Man net neatėjo į galvą tave kankinti, Denai. Deja, negaliu užduoti daug klausimų, nes nesu septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties metų moteris, kuri turėtų visur kišti nosį. Bet koks neatsargus ir neapgalvotas mano klausimas galėtų mane atskleisti, ir tada jis tikrai supras, dėl ko verkšlenu. Trumpai tariant, aš ką tik sužinojau, kad Yampolskis žaidžia su Shuriku.
– Gerai. Bet dabar kyla klausimas: ką vaidina piratai?
– Tai štai: nesuprantu, kodėl jis tą vakarą negrojo. Turime išsiaiškinti, kokį vaidmenį jis ten atlieka. Tik nesuprantu, kaip sekasi tam septyniasdešimties metų senoliui, – lėtai tarė Jakubas, atsisėdęs ant sofos.
– Sakykime taip: mūsų senelis visada žaidžia su Triapko, Jampolskis su Šuriku, šis į pensiją išėjęs mokytojas su nužudytu Bobrovu. Su visa tai paskutinė pora ne visada žaidžia, nes jie nėra aistringi lošėjai.
– Nemanau, kad nė vienas iš jų man nemelavo! – garsiai pertraukė mano mintis Hikmatovas. – Tai reiškia, kad seni piratai savo kortų kovose vaidina teisėjo vaidmenį, nes jei Bobrovas ir Inese nežaidžia, tai prie stalo vis tiek yra keturi žmonės. O bur-ožką žaidžia keturi žmonės poromis prieš poras. Nužudytasis ir jo partnerė, pasirodo, žaidė tik tada, kai reikėjo pakeisti pralaimėjusią porą. Viskas veikia, Danai! Tačiau to nepakanka, reikia papildomos informacijos.
«Tačiau, deja, tai nesuteikia man jokių minčių, kurios galėtų padėti nustatyti žudiką. Jei jau nusprendėme, kad žudikas yra kažkas iš kortų klubo, tada reikia išsiaiškinti visas versijas.
– Kol kas taip. Tačiau žinome, kas su kuo žaidžia, todėl jei žudikas veikė ne vienas, galime greitai išsiaiškinti jo bendrininko tapatybę. Manau, kad žudikas yra vienas iš šešių.
– Nuo penkių, Jašai! Andrejus Semenovičius turėtų būti išbrauktas iš įtariamųjų sąrašo. Pats sakėte, kad jis naktį miegojo, vadinasi, turi alibi žmogžudystės laikui.
– Tikslios informacijos apie nužudymo laiką ir ginklą neturime, todėl negaliu rizikuoti. Labai sunku suskirstyti «gyvą» žmogų, kaip jūs pats suprantate. Tai reiškia, kad Bobrovas buvo kažkaip imobilizuotas, ir jie pradėjo jį pjaustyti į gabalus. Todėl, kaip žmogus, kuris bet kokį darbą žiūri su visa atsakomybe, negaliu sau leisti išbraukti mūsų savininko iš šio sąrašo. Juk reikia pripažinti, kad jis turi kriminalinių polinkių, atliko dvi kalėjimo bausmes, be to, mes nieko apie jį nežinome, Danai! Nesu tikras dėl Tihoretskio, visada įtariu visus.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «Литрес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на Литрес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.